„Galite ištisas savaites planuoti verslo derybas, detaliai apgalvoti veiksmų planą, tačiau pakanka vienos klaidos spaudžiant ranką ar neatsargaus gesto su ką tik gauta vizitine kortele, kad susikurtas įvaizdis nueitų niekais“, – įspėja verslo konsultantė ir lektorė Giedrė Urmulevičiūtė. Rengiantis verslo susitikimui ji pataria visada prisiminti ir pagrindines protokolinio pasisveikinimo taisykles, kad sėkmės nenusineštų smulkmenos.

Pirma: išmanysite protokolą – atrakinsite sėkmę

„Sveikinimosi taisyklių išmanymas nėra dar vienas kliūčių ruožas, kurį verslininkui reikėtų kaip nors prašliaužti ir išlikti gyvam. Priešingai, jomis reikėtų naudotis kaip sėkmės ir karjeros raktu. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu viena iš krepšinį žaidžiančių komandų neišmanytų net elementarių žaidimo taisyklių. Tai prilygtų chaosui, pasibaigiančiam pralaimėjimu. Neišmanydami pasisveikinimo taisyklių net patys nenorėdami galite atsidurti pastarosios vietoje. Žinoma, galbūt neprarasite verslo sandorio, tačiau susidursite su nesusipratimais, gerokai pabloginsite savo įvaizdį – parodysite neprofesionalumą ir nepagarbą. Juk būtent ji yra vienas gerų santykių garantų, ypač versle ir ypač tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuvos“, – sakė G.Urmulevičiūtė.

Antra: apgalvokite prisistatymo tekstą

„Sveikindamiesi žiūrėkite pašnekovui į akis ir nė milimetru kitur. Jokiu būdu netyrinėkite jomis žemės, verslo partnerio ausų ar interjero, esančio už jo. Žodžius tarkite aiškiai, nuoširdžiai, bet ne familiariai. Prieš sveikindamiesi ir prisistatydami iš anksto apgalvokite tekstą: kruopščiai suplanuokite, kaip prisistatysite ir ko labiausiai norėtumėte, kad kitas sužinotų apie jus.

Paprastai prisistatant laikomasi tokios formos: pasisveikinama („labas rytas/diena/vakaras“, „sveiki“), pasakoma vardas, pavardė, įmonės pavadinimas ir pareigos. Tada daroma pauzė ir sulaukiama pašnekovo atsakymo“, – sakė pašnekovė.

Auksinė taisyklė
„Sveikindamiesi visada šypsokitės! Natūralus, bet paniuręs veidas gali sudaryti įspūdį, kad kito asmens atžvilgiu esate nepalankus. O šypsena visose kalbose reiškia tą patį“, – užtikrino

G. Urmulevičiūtė.

Trečia: laikykitės formulės: „3 in 1“

Sveikindamiesi nepamirškite atsižvelgti į kito asmens rangą, lytį bei amžių. Kad būtų lengviau įsidėmėti, galima formulę pavadinti „3 in 1“.

Supažindinant moteriai pristatomas vyras, aukštesnio rango asmeniui pristatomas žemesnis rangu, jaunesnis – vyresniam, čionykščiai – svečiui. Prisistatant laikomasi tokios pat tvarkos: vyras prisistato moteriai, rangu žemesnis prisistato rangu aukštesniam, jaunesnis – vyresniam, o svečias prisistato pats, jei kiti jo laukia.

„3 in 1“ taisyklės paisykite ir tiesdami ranką! Pirmoji ranką tiesia moteris, taip pat rangu aukštesnis bei vyresnis žmogus.

Tiesa, kartais šios formulės galite nesilaikyti taip griežtai. Jeigu esate suinteresuotoji pusė, derėtų prieš tai atsižvelgti į partnerių korporatyvinę kultūrą ir tarptautinius niuansus.

Ketvirta: kreipkitės pagarbiai

„Dažnai pastebiu, kad Lietuvoje jauni verslo žmonės sveikindamiesi tiesia ranką bet kam ir kreipiasi „tu“, laikydami tai laisvumo ženklu. Vyresni verslininkai tokį gestą dažnai gali palaikyti įžūlumu bei nepagarba asmeniui. Panašių nesusipratimų išvengtume, jei prisistatydami paklaustume: „Kaip galėčiau kreiptis į Jus?“ Tada ir sužinotume, vardu, pavarde ar visus savo laipsnius jūsų pašnekovas norėtų kaskart girdėti“, – sakė G. Urmulevičiūtė.

Penkta: nepamirškite vizitinės kortelės

„Sveikinantis kartais pasikeičiama vizitinėmis kortelėmis. Nepamirškite: į vizitinę kortelę būtina atsakyti vizitine kortele, o neturint trumpai paaiškinti, kodėl jos nėra ir kaip perduosite savo kontaktus pašnekovui.

Vakarų Europoje ir japonų kultūroje vizitinė kortelė atlieka asmens pažymėjimo vaidmenį. Todėl su ja elkitės pagarbiai: nežaiskite, negestikuliuokite ir jokiu būdu nesusikiškite į užpakalinę kelnių kišenę. Tai būtų tas pats, jei taip pasielgtumėte su pašnekovo jums ką tik įteikta nuotrauka. Dėkite ją į dėklą arba ten, kur dėtumėte nuotrauką“, – sakė pašnekovė.

Šešta: pasirinkite atstumą

Su priešais ateinančiu asmeniu sveikinkitės už trijų ar keturių žingsnių. Atstumas yra ne tik svarbus, bet ir siunčia tam tikrą žinią. Sveikinimasis stovint už rašomojo stalo didina nuotolį. O štai jei atsistosite, apeisite rašomąjį stalą ir tik tada pasisveikinsite su atėjusiuoju, pabrėšite, kad „norėčiau būti arčiau jūsų“.

Septinta: galvokite tik gerai arba nieko

„Atkreipkite dėmesį į savo kūno kalbą. Sveikindamiesi ir bendraudami į pašnekovą atsisukite ne viena kuria puse, o visu kūnu – taip parodysite pagarbą ir susidomėjimą.

Išlaikykite pagarbią nuostatą kitų verslo atstovų atžvilgiu. Atsiminkite, ką apie juos manysite (kad ir kaip stengtumėtės slėpti), išduos jūsų veido mimika, kūno kalba, intonacijos.

Nepamirškite įvertinti: jei yra kas nors, kuo nuoširdžiai žavitės (įmonė, verslo pasiekimai, labdaros projektai, neįprastas hobis, gyvenimo būdas), pasakykite garsiai. Tik svarbu, kad tai būtų trumpa ir nuoširdu“, – sakė pašnekovė.

Šaltinis: Manager.LT Akademija

---

Geriausi mokymų, seminarų, kursų ir tyrimų pasirinkimai šia tema:

---

---

---

---

---

---

VISI MANAGER.LT AKADEMIJA RENGIAMI MOKYMAI

---

 „Laba diena! rašau Jums nes gavau laišką, jog mane priėmė studijuoti magistrą Niujorke svajonių programoje! Tai iš karto prisiminiau Jus ir labai labai norėjau Jums padėkoti, kad palydėjote ir padėjote susigaudyti viskame. Po galais, tas koučingas veikia! Kai sakiau jog kažkur yra Oleta*, studijuojanti magistrą Niujorke, negalvojau, jog realiai atsiras tokia galimybė… Ačiū ačiū ačiū ačiū ačiū ačiū ačiū“

Oleta

*Vardas pakeistas. Dalinamasi gavus sutikimą. Koučingo procese vyksta daug dalykų. Turinys – autentiškas ir, žinoma, konfidencialus.
Tik kaip atsakyti į klausimą „ką jūs ten veikiate“? Pradėjau klausti Klientų – ar jie sutiktų, pakeitus vardus ir detales, pasidalinti nuosavu patyrimu, pasiekimais, įžvalgomis. Kad ir kiti galėtų atpažinti save ir rasti savo kelius savo pokyčiams. O paskatino anksti ryte gautas laiškas (paveikęs ir sugraudinęs, ypač žinant ilgą ir sunkų procesą). Jį jau perskaitėte – viršuje. Beje, po kelių savaičių paklausiau Oletos, ar sutiktų pasidalinti savo keliu. Štai istorija:

STALAS PRIE KURIO NORISI SĖDĖTI

Lietingas, nejaukus, šleivai įsibėgėjantis pavasaris, besišliejanti gatvė, šilta kavinė. Darydama duris dar nelabai suvokiau, kas yra koučingas (angl. couching) ir ką jis gali man duoti. Aplinka maloni, bet artimai nepažįstama. Kiek susigūžiau palte ir ilgai žvalgiausi, kol kavinės kampe pažinau Giedrę iš nuotraukos. Koučerė apkabinusi paklausė, kur norėsiu sėstis. Klausimas pasirodė nejaukus: „Tai, kur Jūs norėtumėte“ – automatiškai išsiliejo man iš burnos. „Ne, Jūsų sprendimas. Kur Jūs norėtumėte?“ Susiriečiau įsigaubdama atgal. „Nea, kur Jūs“ – pradėjau nevalingai kikenti iš susinervinimo. „Jūs priimkite sprendimą“ – neatstojo ji. Tokios nesąmonės man nebuvo įprastos. Pasimetusi, sprendimų priėmimo naštą ketinau nusimesti nuo pečių atėjusi į konsultaciją. Tikėjausi rasianti tikrą koučerį – trenerį, kuris pagaliau sutvarkytų gyvenimą taip, kaip turi būti. O man tereiktų prisitaikyti, kaip avelei ir sekti iš paskos sėkmės link. Patogu ir įprasta. Dar kiek pasilaužiusi akimis permečiau kambarį ir nurodžiau staliuką, prie kurio iš tiesų norėjau sėdėti. Mano nuostabai ten nuėjusios mes praleidome pirmąją sesiją. Buvo taip neįprasta klausytis savęs ir savo norų.

Tuo metu ieškojau naujo ramsčio. Dar metus turėjau išsilaikyti akademijoje – saugioje dėžutėje su nelygiais laiptais ir geltonomis sienomis. Po to ateis metas skristi ar suktis ratais atviroje erdvėje, kur nebus už ko pasislėpti, paskui ką sekti. Nebus sienų, laiptų, stulpų ir ranktūrių. Nebus kuo prisidengti nuo savęs ir paties gyvenimo, kuris tuomet atrodė tarsi baltas lapas be jokių nuorodų. Susipainiojusi tuščiomis akimis išsirinkau norimą kavinės staliuką, o po metų konsultacijų, koučingo pagalba lanksčiai suformulavau tikslus ir suvokiau, kokius lūkesčius keliu pati sau.

Nors tikėjausi rasti iš anksto paruoštą žemėlapį, kuriuo būtų galima pasiekti visus teisingus žingsnius, gerai žinojau, jog sekant kitų keliais gali girdėti tyliai beldžiantį  širdies balsą, kuris kandžiojasi ir rauda, jog nesi ten, kur nori, jog nedarai, ką turėtum, jog bėgi vis toliau ir toliau nuo savęs. Skundus pertraukia kiti įsibaiminę saugumo ieškantys balsai, reikalaujantys plano ir aiškumo, siekiantys judėti remiantis aiškiomis ir pažįstamomis sienomis. Koučingas išmokė pakilti nuo kėdės, atsistoti ant savo kojų, klausyti savo širdies ir jaustis savistove. Koučerė parodė visai naują savęs pažinimo kelią, augimo procesą, kuriuo palydi kitas žmogus. Kito palaikymas ir įkvėpimas tikslų siekį padaro malonesnį, paprastesnį, taigi ir lengviau įveikiamą. Siekiant išjudėti kartais užtenka žinoti, jog kitas žmogus supranta tavo lūkesčius, pabūna šalia, klausia, dalinasi. Šiame koučingo tobulėjimo kelyje patyriau atsakomybės nešamą laisvę, kontrolės kuriamą ramybę, vidinį saugumo jausmą, nereikalaujantį išorinės atramos.

Šiandien vis dar lankau koučingą, nes migla kartais aptraukia protą vangumu, savigaila ir saldžiarūgščiu pavydu. Ji žino, kur aš pažeidžiamiausia, ką pasakyti, jog patikėčiau, kaip manipuliuoti emocijomis. Tikrina, kokia esu silpna, kaip stipriai galiu save apleisti, kokių bėdų galiu pati sau prisidaryti. Koučinge atsisėdus priešais kitą gali kiek atsiriboti nuo rutininių vidinių ciklų, konfliktų, judėjimų ir virsmų. Kartą per kelias savaites susitikus su visu tuo, pamatai save ir kažkas sukyla viduje. Supratus ir įvardinus dalykus gali priimti sprendimus, kurie stiprintų, augintų gyvenimą ir gebėtų išlaikyti save pasirinktame kelyje.

Kitas žmogus yra svarbus šiame procese. Vien tai, jog nesi vienas su problema, suteikia saugumo. Sesijų metu kuriama saugi erdvė, kuri žmogų stiprina, padeda geriau pažinti save, suvokti ir įsivardinti savo norus, stipriausias, silpniausias puses, pačiam nusibrėžti savo kelią. Koučingas yra savotiškas naujas kambarys su sienomis. Suvokus, jog klimpstu kasdienybėje atviroje erdvėje, galiu visada įeiti į koučingo kambarį ir ramiai susigaudyti kas vyksta manyje ir šėliojančiame išoriniame pasaulyje. Tokio pobūdžio saugumas yra reikalingas kiekvienam žmogui, paruošiantis mus atviroms erdvėms ir judėjimu kliaunantis savo galva. Vien žinojimas, jog koučingas yra, nuramina ir stiprina iš vidaus. O po kiekvieno susitikimo ir pokalbio įvyksta maži stebuklai.

Pažabojusi stiprius žmogaus mąstymo procesą stimuliuojančius įrankius koučerė įgalina irtis, stumtis tobulėjimo keliu, pačiai veikti, be baimės kuriamų saugumo sienų, kopetėlių ir rankenų. Nesusipainiojant tarp visko kas sklinda aplinkui ir girdint pačią save nuolatinio smegenis ūžiančio šiurenimo, mirgėjimo fone. Kartais tereikia nedidelio stumtelėjimo, kad įklimptum, ir vieno nedidelio truktelėjimo, jog vėl atsistotum ant kojų. Susitikimai padeda nepasiduoti baimėms ir bejėgiškumo jausmams, išnarplioja iš savęs pačios užkalbėjimų. Kartais užtenka išleisti visas savo smegenyse verdančias sąmokslo teorijas ir įsivaizduojamus nerimus, jog suprastum, kad tai ne tikra ir visa paprasčiausiai išnyksta.

Kai ieškome atsakymų, dar netikime, kad juos žinome ir galime pritaikyti gyvenime. Kartais užtenka, jog kitas žmogus užduotų tą patį klausimą, kuris atrodė neišsprendžiamas vakare kartojant jį veidu užgulus pagalvę, jog iškarto balsu išpyškintum atsakymą. Tinkamas klausimas pasuka mintis nauja kryptimi, kuria patys savęs nepasuktumėme. Kartais tereikia pajausti, jog nesi vienas su metamais iššūkiais, kad pajėgsi juos įveikti. Kartais tereikia paskatinimo iš išorės, jog paimtum ir susikurtum tokį gyvenimą, kokio iš tiesų nori. Kad vėliau netektų meluoti savo širdžiai, kaip tu iš tiesų niekada nenorėjai sėdėti prie to staliuko.

---

---

VISI MANAGER.LT AKADEMIJA RENGIAMI MOKYMAI

---