Franšizės žinynas (patarimai kuriantiems ir įsigyjantiems franšizę)

Turinys

1. Franšizės verslo modelis
1.1. Franšizės samprata
1.2. Franšizės sistemos veikimas
2. Teisinis franšizės regla menta vimas
2.1. Franšizės sutartis
2.2. Franšizės sutarties šalys
2.3. Sutarties forma ir jos registravimas
2.4. Franšizės reglamentavimas ir konkurencijos teisė
3. Franšizės parda vimas (da vimas)
3.1. Plėtros franšizės būdu galimybių įvertinimas – franšizės „už“ ir „prieš“
3.2. Franšizės sistemos kūrimas
3.3. Pirkėjų įvertinimas
3.4. Franšizės sutarties sudarymas
4. Franšizės pirkimas (gavimas)
4.1. Savo galimybių (tinkamumo) įvertinimas
4.2. Franšizės pasirinkimas
4.3. Franšizės „rinkinio“ analizė ir pirkimo įforminimas
5. Franšizės tinkl o vald ymas
5.1. Kokybės ir aptarnavimo vadyba
5.2. Darbas su tiekėjais
5.3. Rinkodara ir komunikacija

1. Franšizės verslo modelis

Šiuolaikinis franšizavimas yra labai lankstus ir nuolat besivystantis verslo formatas. Franšizavimas apima ir tik jam būdingus, ir iš kitų verslo formų paskolintus elementus. Komercinė koncesija, filialų tinklai, platinimo tinklai, licencijavimas, patentai, kooperacija – tai tik dalis verslo formų, kurių dedamųjų galima surasti franšizavimo procese.
Norėdami išvengti painiavos pažymėsime, kad franšizavimu vadiname verslo modelį apskritai. O franšizė yra konkreti verslo koncepcija, nuosavybės teise priklausanti konkrečiam ūkio subjektui.

Nei verslo literatūroje, nei verslo praktikoje nėra vieno patvirtinto franšizės apibrėžimo. Žinoma, kiekvienos šalies teisės aktai teisinio reguliavimo poreikiams nustato teisinį franšizės apibrėžimą.

1.1. Franšizės samprata

Pirmiausia franšizė yra sutartis. Ši sutartis sudaroma tarp dviejų savarankiškų šalių. Pagal šią sutartį abi šalys įgauna teises ir prisiima įsipareigojimus. Viena šalis (franšizės gavėjas) pagal sutartį gauna teisę užsiimti verslu, t. y. teikti prekes arba paslaugas naudodama kitai šaliai (franšizės davėjui) priklausančius prekės ženklus arba vardus. Taip pat franšizės gavėjas gauna teisę naudoti darbo metodus, sukurtus franšizės davėjo. Franšizės gavėjas už šias esmines teises įsipareigoja mokėti. Ta pati sutartis įpareigoja franšizės davėją suteikti visas sutartas teises franšizės gavėjui ir padėti vykdyti su verslu susietas veiklas. Pateiksime keletą tarptautinėje praktikoje labiausiai paplitusių ir vartojamų franšizės ir jos šalių definicijų iš autoritetingų šaltinių.

Jungtinės Karalystės franšizės verslininkus vienijanti Britų franšizės asociacija (British Franchise Association) atsižvelgė į tai, kad franšizės vaidmuo rinkoje kiekvienais metais auga ir tai teigiamai veikia šalies ekonomiką. Ir ši organizacija nutarė suformuluoti savąjį franšizės definicijos variantą. Britų franšizės asociacija nurodė, kad franšizė pirmiausia turi būti suprantama kaip specifinė sutartinė licencija, kurią vienas asmuo (franšizės davėjas) suteikia kitam asmeniui (franšizės gavėjui) ir kuri:

1) suteikia teisę arba numato pareigą franšizės gavėjui visą franšizės sutarties galiojimo laiką tvarkyti jam patikėtą franšizuojamo verslo dalį, naudojantis tiksliai apibrėžtu vardu, susijusiu su franšizės davėju arba tiesiogiai jam priklausančiu;
2) duoda franšizės davėjui teisę kontroliuoti franšizės gavėją visą franšizės sutarties galiojimo laiką naudojantis tokiais metodais, kurie leidžia franšizės gavėjui sėkmingai vadovauti franšizuojamam verslui, esančiam franšizės objektu. Šie metodai gali būti susiję su:

3) numato pareigą franšizės gavėjui visą franšizės sutarties galiojimo laiką periodiškai mokėti franšizės davėjui tam tikras pinigų sumas kaip atlyginimą už suteiktą teisę naudotis franšizės davėjo vardu (firmos vardu ir/ar prekės ženklu) ir prekių ar paslaugų teikimą;
4) negali būti sudaryta tarp motininės įmonės ir jos dukterinių įmonių, sutartyse tarp tų pačių dukterinių įmonių arba sutartyse tarp įmonės ir asmens, vadovaujančio tai įmonei.

Iki 2000 m. galiojusiame Europos Komisijos 1988 m. lapkričio 30 d. reglamente Nr. 4087/88 Dėl Romos sutarties 85(3) straipsnio taikymo franšizės susitarimų grupėms franšizė buvo apibrėžiama taip:
„Franšizė reiškia pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių paketą, susijusį su prekių ženklais, firmos vardais, iškabomis, naudingais modeliais, pramoniniais dizainais, autorinėmis teisėmis, know-how ar patentais, naudojamais parduodant prekes ar teikiant paslaugas galutiniams vartotojams.“
Franšizavimo verslo modelius nagrinėjantys ir analizuojantys specialistai pateikia ir daugiau franšizės apibrėžimų. Tokių definicijų apibendrinimas leidžia daryti išvadą, kad franšizavimą apibūdina tokie penki pagrindiniai požymiai:

  1. franšizuojamo verslo sistema;
  2. franšizuojamo verslo skiriamųjų ženklų sistema;
  3. teisės naudotis franšizuojamo verslo sistema ir franšizuojamo verslo skiriamųjų ženklų sistema suteikimas;
  4. franšizės gavėjo mokestis franšizės davėjui tam tikra tiesioginio ar netiesioginio atlyginimo forma;
  5. franšizės gavėjo investicijos į franšizuojamą verslą bei šio verslo priklausymas jam nuosavybės teise.

Taip pat išskiriami tokie papildomi franšizės požymiai:

  1. franšizės teisiniai santykiai atsiranda sutarties pagrindu, joje turi būti numatytos visos sąlygos, dėl kurių susitarė franšizės davėjas ir franšizės gavėjas;
  2. franšizės davėjas turi pirmas sukurti savo verslo sistemą, turinčią prekių kilmės ženklą, kuris gali būti prekės ženklas ir/ar firmos vardas;
  3. franšizės davėjas turi imtis iniciatyvos ir taip padėti franšizės gavėjui pasiruošti prieš jam pradedant verslą, išaiškinti visus su kuriama verslo sistema susijusius klausimus, kad franšizės gavėjas būtų visiškai pasirengęs efektyviai ir konstruktyviai tvarkyti su franšizuojamu verslu susijusius reikalus;
  4. pradėjus verslą atsiradę franšizės davėjo ir franšizės gavėjo santykiai ir toliau turi išlikti. Šių santykių pagrindu lieka franšizės davėjo pareiga teikti pagalbą franšizės gavėjui visais su franšizuojamo verslo valdymu susijusiais klausimais;
  5. esant franšizės davėjo kontrolei franšizės gavėjo atžvilgiu, pastarajam suteikiama teisė valdyti dalį franšizės davėjo sukurtos ir jam nuosavybės teise priklausančios verslo sistemos, turinčios savo vardą (prekės ženklą, firmos vardą), taip pat teisė gauti pelną dėl franšizės davėjo sukurtos verslo sistemos geros reputacijos ir įvaizdžio;
  6. franšizės gavėjui, norinčiam sukurti franšizės teisinius santykius, reikia pačiam investuoti savąjį kapitalą arba pakankamą jo dalį, kad būtų pasiekti franšizavimo tikslai;
  7. franšizės gavėjas turi būti jam priklausančio turto ir verslo savininkas;
  8. franšizės gavėjas už jam suteiktas teises bei paslaugas, kuriomis yra aprūpinamas, turi mokėti franšizės davėjui nustatyto dydžio franšizės mokestį.

Franšizės rūšys

Egzistuoja du pagrindiniai franšizės modeliai:

  1. prekių platinimo franšizė,
  2. verslo formato franšizė.

Esant prekių platinimo franšizei, franšizės gavėjas tiesiog parduoda davėjo prekes ir turi teisę naudotis franšizės davėjo prekiniais ženklais. Franšizės davėjas kartais iškelia tam tikrus reikalavimus (pvz., prekybiniams plotams), bet nepateikia visos verslo valdymo sistemos.

Šis modelis JAV sudaro didžiulę dalį visų mažmeninėje prekyboje parduotų prekių. Dažniausiai prekių platinimo franšizės pagrindu veikia firminių drabužių parduotuvės ir automobilių prekybos salonai.

Galima šią franšizės rūšį prilyginti tiekėjo ir platintojo komerciniams santykiams.
Antra franšizės rūšis – verslo formato franšizė – yra populiaresnė ir apima daugiau verslo sferų. Esant verslo formato franšizei, franšizės gavėjas ne tik gamina ir/ar parduoda prekes, teikia paslaugas ir gauna teisę naudotis franšizės davėjo prekiniais ženklais. Svarbiausia yra tai, kad franšizės gavėjas gauna detaliai aprašytas verslo valdymo metodikas. Metodikos paaiškina, kaip valdyti visą verslą ir kiekvieną jo sudedamąją dalį atskirai.

Parduodamas verslo formato franšizę, franšizės davėjas tiražuoja savo verslą, kurio sėkmė dažniausiai jau buvo patikrinta praktiškai. Taip franšizės gavėjas iš karto gauna jau „gerai iškeptą“ verslą. Jam netenka susidurti su problemomis, kurios dažniausiai lydi įmones kelerius pirmus verslo gyvavimo metus.

Detaliau apie franšizės privalumus pakalbėsime skyriuje „Franšizės sistemos veikimas“.

Pagrindiniai terminai

Kaip jau buvo minėta anksčiau, franšizavimas Lietuvoje žengia tik pirmus žingsnius. Todėl nėra ir visuotinai vartojamos terminologijos. Skirtingi žmonės vartoja skirtingus terminus kalbėdami apie tas pačias sąvokas. Norėdami išvengti painiavos, siūlome vartoti tokius pagrindinius terminus:

Franšizė – pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių paketas, susijęs su prekių ženklais, firmos vardais, iškabomis, naudingais modeliais, pramoniniais dizainais, autorinėmis teisėmis, verslo paslaptimis (know-how) ar patentais, naudojamais franšizės sutarties pagrindu parduodant prekes ar teikiant paslaugas galutiniams vartotojams.

Franšizės sutartis – tokia sutartis, kuria viena šalis (franšizės davėjas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (franšizės gavėjui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais franšizės teisių, priklausančių franšizės davėjui, visuma (pvz., teisę į firmos vardą, teisę į prekių ar paslaugų ženklą, teisę į verslo paslaptis (know-how) ar patentus ir kt.), o franšizės gavėjas įsipareigoja už tai mokėti franšizės sutartyje nustatytą atlyginimą.

Franšizės davėjas (angl. franchisor) – įmonė arba verslininko statusą turintis fizinis asmuo, kuriam priklauso franšizuojamo verslo sistema ir kuris pagal franšizės sutartį suteikia franšizės gavėjui atitinkamas franšizės teises.

Franšizės gavėjas (angl. franchisee) – įmonė arba verslininko statusą turintis fizinis asmuo, kuris pagal franšizės sutartį gauna iš franšizės davėjo atitinkamas franšizės teises valdyti franšizuojamą vienetą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXVII skyriuje vartojamos sąvokos „franšizės teisių turėtojas“ ir „franšizės naudotojas“. Šios sąvokos yra teisinės ir atitinka „franšizės davėjo“ ir „franšizės gavėjo“ sąvokas.

1.2 Franšizės sistemos veikimas

Įsivaizduokite įprastą darbo dieną… Jūs išeinate iš savo buto ar namo, kurį įsigijote per nekilnojamojo turto agentūrą. Sėdate į automobilį, kurį įsigijote iš automobilių salono. Atvažiavę į biurą pavedate savo įmonės administratorei užsakyti būtinų kanceliarinių prekių iš biurų aptarnavimo sistemos. per pietus einate pietauti į mėgstamą kavinę. po pietų įpilate į automobilį degalų ir, pasitikę iš užsienio atvykusius verslo partnerius, apgyvendinate juos viešbutyje. Vakare jūsų šeima važiuoja į prekybos centrą ir apsilanko keliolikoje parduotuvių, o vėliau vakarieniauja viename iš garsaus tinklo restoranų. Jums nebūtina žinoti, bet nekilnojamo turto agentūra, automobilių salonas, biuro aprūpinimo sistema, kavinių ar restoranų tinklas, viešbutis, parduotuvės -visi šie verslai galbūt veikia franšizės pagrindu. Tai reiškia, kad su franšize galite susidurti kiekviename žingsnyje. Net pačiose keisčiausiose vietose, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje yra privačių detektyvų tarnybos franšizė.

Pagrindiniai franšizės organizacijos principai nėra sudėtingi. Dvi šalys sudaro sutartį, kuri sukuria abiem šalims tam tikras pareigas. Franšizės funkcionavimas neįmanomas be dviejų šalių – franšizės davėjo ir franšizės gavėjo.

Franšizės davėjas sujungia savo verslo koncepciją, turimas verslo paslaptis (know-how), organizacinę struktūrą ir kitus elementus į franšizę. Ir rinkoje atsiranda nauja franšizė, kuriai plėtoti reikia franšizės gavėjo. Franšizės gavėjas – asmuo, siekiantis sukurti įmonę (arba jau turintis įmonę) ir pritaikyti patikrintą verslo rentabilumo formulę su visais jos elementais. Sudarius franšizės sutartį tarp franšizės davėjo ir franšizės gavėjo atsiranda partnerystė.

Juridiškai abu partneriai yra nepriklausomi. Franšizės gavėjas nėra samdomas darbuotojas ir netampa franšizės davėjo verslo savininku. Dirbdamos kartu abi šalys yra visiškai atsakingos už savo įmonės veiklą. Ir nuo kiekvieno partnerio sėkmės priklauso bendra sėkmė.

Galima konkretizuoti ir teigti, kad franšizavimas yra verslo plėtros modelis. Franšizės davėjas kartu su visais savo franšizės gavėjais sudaro franšizės tinklą. Franšizės tinklas remiasi nepriklausomų kompanijų partneryste ir plečiasi bendromis franšizės gavėjo ir davėjo pastangomis.

Kaip jau minėjome, tinkle franšizės davėjas turi savo funkcijas, franšizės gavėjai turi savas. Akivaizdu, kad tinklui lengviau organizuoti darbą ir kiekvienam tinklo dalyviui suteikti būtinas paslaugas: rinkodarą, rinkotyrą, viešinimo paslaugas, mokymus, teisines paslaugas. Kitas akivaizdus pliusas yra tai, kad didesnė perkamoji galia leidžia tinklui sumažinti išlaidas perkant prekes ir paslaugas. Ir, žinoma, buvimas tinklo nariu suteikia daug privalumų konkurencijos atžvilgiu.

Kartais franšizės yra vienintelė atsvara didelių kompanijų filialų tinklams.

Siekdami paprasčiau išdėstyti franšizės sistemos veikimą, išskaidysime visą procesą į etapus.

Pirmas etapas „Franšizės sukūrimas“

Davėjo pareigos:

Dažniausiai franšizės davėjas – verslininkas, sukūręs verslą, per kelerius metus patikrinęs šio verslo sėkmingumą ir padaręs išvadą, kad jo verslo sėkmę galima atkurti ir toliau. Žinoma, ne visos komercinės sėkmės gali būti mechaniškai atkurtos bet kokiomis sąlygomis.

Metodikų ir verslo paslapčių (know-how) paruošimas perduoti gavėjui.

Franšizės davėjas turi paruošti visą paketą žinių, metodinių ir technologinių žinių, kurios yra būtinos franšizės gavėjui sėkmingai plėtoti franšizės verslą.

Antras etapas “Franšizės santykių pradžia“

Davėjo pareigos:

Franšizės davėjas, norėdamas užtikrinti sėkmingą verslo plėtrą, parduos franšizę tik tokiam asmeniui, kuris turi potencialo sėkmingai įgyvendinti franšizės projektą. Tam franšizės davėjas dažniausiai sudaro reikalavimų pirkėjui sąrašą.

Davėjas turi paruošti pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių paketą ir suteikti franšizės gavėjui teises naudotis juo.

Gavėjo pareigos:

Dažniausiai franšizės įsigijimas yra susijęs su pradinėmis investicijomis. Šios investicijos gali susidaryti iš stojamojo mokesčio (angl. entry fee) ir investicijų į prekybinius ir/ar gamybinius plotus.

Trečias etapas „Franšizės tinklo nuolatinis darbas“

Davėjo pareigos:

Franšizės davėjas turi nuolat konsultuoti franšizės gavėją visais su jų franšize susijusiais klausimais. Nuo franšizės gavėjo sėkmės gali tiesiogiai priklausyti didžioji dalis franšizės davėjo sėkmės. Gana dažnai franšizės tinkluose tokios konsultacijos franšizės gavėjui yra privalomos. Franšizės davėjas ne tik kontroliuoja visų padalinių veiklą. Viena iš svarbiausių jo veiklų yra nuolatinis franšizės modernizavimas ir naujovių tikrinimas, perdavimas franšizės gavėjui.

Franšizės davėjo pareiga yra organizuoti ir vykdyti visas veiklas, nukreiptas į franšizės teigiamo žinomumo sukūrimą ir įvaizdžio gerinimą. Šie veiksmai yra susiję su rinkodara, rinkotyra, viešinimo, teisiniais ir kitais veiksmais.

Franšizės davėjas turi nesudaryti konkurencijos savo franšizės gavėjui franšizės sutartyje apibrėžtoje teritorijoje.

Gavėjo pareigos:

Franšizės gavėjas privalo laiku atlikti mokėjimus, susijusius su franšizės turėjimu. Nuo franšizės gavėjo veiksmų gali priklausyti viso tinklo sklandus darbas ir aprūpinimas prekėmis bei paslaugomis.

Franšizės gavėjas turi suprasti, kad verslo sėkmė – ne tik jo tikslas, bet ir atitinka viso tinklo interesus. Vienas prastai veikiantis arba bankrutavęs padalinys gali neigiamai atsiliepti visam tinklui.

Kiekvienas franšizės davėjas reikalauja iš franšizės gavėjo atitikimo jo franšizės sistemos reikalavimams. Reikalavimai gali būti skirtingo griežtumo laipsnio. Tačiau nuo to, kaip franšizės gavėjas jų laikosi, gali priklausyti ir jo, ir kitų tinklo narių rezultatai.

Franšizės gavėjas, pirkdamas franšizę, gauna daug metodinės ir technologinės informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį. Žinoma, jis privalo neatskleisti šios informacijos be franšizės davėjo leidimo.

Franšizės gavėjui nėra leidžiama sudaryti konkurenciją franšizės tinklui. Toks apribojimas taikomas ne tik franšizės sutarties galiojimo metu, bet dažniausiai ir tam tikrą laiką po sutarties pasibaigimo arba nutraukimo. Vargu ar franšizės gavėjas galėtų ir vėliau įkurti savo franšizės verslą, pasinaudojęs buvusio ar esamo franšizės davėjo technologijomis. To jam neleistų padaryti atitinkamos franšizės sutarties nuostatos.

Ketvirtas etapas „Franšizės tinklo plėtra“

Davėjo pareigos:

Franšizės davėjas turi ne tik pats nesudaryti konkurencijos savo franšizės gavėjui franšizės sutartyje apibrėžtoje teritorijoje, bet ir užtikrinti, kad jo skirtingi franšizės gavėjai nesudarytų konkurencijos vieni kitiems.

Naujojo gavėjo pareigos:

Kalbant apie franšizės gavėjo pareigas labai svarbu paminėti, kad franšizės gavėjo franšizės sutarties sąlygų nesilaikymas (vėluojantys mokėjimai, neatitikimas franšizės kokybės ir kitiems reikalavimams, konkurencijos kitiems tinklo nariams sudarymas ir pan.) gali labai brangiai jam kainuoti. Rimtas franšizės davėjas nebus linkęs daryti nuolaidų ir nutrauks franšizės sutartį, siekdamas išvengti franšizės tinklo įvaizdžio pablogėjimo. Toks žingsnis bus suprantamas, nes norėdamas apsaugoti viso tinklo interesus, franšizės davėjas apsaugos ir savo, ir kitų sėkmingai dirbančių franšizės gavėjų interesus.

Įdomus faktas yra tai, kad anksčiau franšizės gavėjai neturėjo jokios įtakos franšizės davėjo vykdomai politikai. Šiuo metu kai kuriose franšizės tinkluose galima matyti visiškai kitokią situaciją. Jau egzistuoja franšizės tinklai, kuriuose franšizės gavėjų susivienijimai renka savo atstovus, kurie dalyvauja priimant svarbiausius sprendimus. Ir priešingai, yra tokių pavyzdžių, kai franšizės davėjas visiškai nedalyvauja priimant sprendimą, kaip išnaudoti franšizės tinklo reklamos biudžetą.

Franšizės tinklą gali sudaryti ne tik nepriklausomų franšizės gavėjų padaliniai, bet ir nuosavi franšizės gavėjų filialai. Toks nuosavų ir teisiškai nepriklausomų padalinių derinys labai dažnai leidžia greitai reaguoti į rinkos pokyčius ir greitai užimti rinkas. Beje, tai, kad franšizės davėjas atidaro nuosavus filialus, gali būti geras ženklas potencialiam franšizės gavėjui.

Jau žinome, kad franšizavimas – dinamiškas ir lankstus verslo modelis. Todėl kalbant apie franšizavimą nėra daug klausimų, į kuriuos galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Kiekviena franšizė yra kaip atskiras organizmas, kuris keičiasi priklausomai nuo aplinkos. vienos franšizės sėkmingai plėstis turėdamos mažai elementų, kitų sklandžiam funkcionavimui reikia didelio kiekio dėmenų.

verslininkai, susidomėję franšizavimu, gali norėti arba įsigyti franšizę, arba sukurti franšizę. Abiem atvejais svarbu žinoti, kokie svarbiausi šio verslo modelio elementai.

Franšizės sudedamosios dalys:

I. Franšizės sutarties rūšys

Šio leidinio skyrius „Teisinis reglamentavimas“ pateikia daugiau ekspertinės informacijos apie franšizės sutartį. Mes tik trumpai apžvelgsime franšizės sutarties rūšis.

Priklausomai nuo įvairių ekonominių aplinkybių – rinkos dydžio, investitoriaus finansinių pajėgumų, jo atitikimo keliamiems reikalavimams, franšizės sektoriaus – franšizės sutartis gali būti dvejų rūšių:

  1. vieno padalinio franšizės sutartis;
  2. kelių padalinių franšizės sutartis.

Vieno padalinio franšizės sutartis – franšizės sutartis, pagal kurią franšizės gavėjui leidžiama atidaryti ir valdyti tik vieną franšizės tinklui priklausantį padalinį. Jei franšizės gavėjas nori atidaryti daugiau padalinių, jis turi pasirašyti atskiras sutartis kiekvienam padaliniui.

Kelių padalinių franšizės sutartis – franšizės sutartis, pagal kurią franšizės davėjas suteikia franšizės gavėjui teisę atidaryti ir valdyti kelis franšizės tinklo padalinius. Savo ruožtu ši franšizės sutarties rūšis gali būti dviejų formų:

II. Franšizės mokesčiai

Jei susidomėjote galimybe įsigyti franšizę, anksčiau ar vėliau norėsite sužinoti, su kokio dydžio išlaidomis teks susidurti. Jei planuojate plėsti savo verslą franšizės būdu, jums bus įdomu, kas sudarys jūsų pajamas.

Yra keletas rūšių franšizės mokesčių. Kai kurios franšizės sistemos surenka visų rūšių mokesčius, kai kurios tik dalį jų. Trumpai apibūdinsime pagrindinius franšizės mokesčius.

Šis mokestis yra nustatomas franšizės davėjo ir sumokamas franšizės gavėjo prieš arba iš karto po franšizės sutarties pasirašymo. Šis mokestis yra savotiškas prisijungimo prie franšizės tinklo mokestis. Jis gali būti simbolinis, o gali kai kuriais atvejais siekti daugiau kaip 250 000 Lt. Tačiau už šį mokestį dažniausiai franšizės gavėjas įgyja teises į franšizes davėjo prekinius ženklus. Taip pat jis gauna iš anksto sutartą paslaugų spektrą. Tokios paslaugos gali būti: pradiniai apmokymai ir pagalba, pagalba pasirenkant franšizės tinklo padalinio vietą, atidarymo renginio organizavimas. Pasirašantis franšizės sutartį asmuo turi atkreipti dėmesį į tai, ką jis gaus už stojamąjį mokestį.

Šis mokestis daugumoje franšizės tinklų sudaro pagrindinį franšizės davėjo pajamų šaltinį. Franšizės gavėjas moka šį mokestį reguliariai pagal franšizės sutarties sąlygas. Tai gali būti metinis, ketvirčio arba mėnesinis mokestis. Šis mokestis paprastai apskaičiuojamas kaip procentas nuo pardavimų. Mokamas visą franšizės sutarties galiojimo laikotarpį.

Taip pat periodinis mokestis, kurį moka franšizės gavėjai. Mokestis apskaičiuojamas kaip procentas nuo pajamų. Šis mokestis yra surenkamas iš visų franšizės tinklo narių. Jis padeda kurti ir vykdyti bendrą franšizės tinklo reklamos kompaniją. Dažniausiai mokamas kartu su periodiniu mokesčiu.

Šis mokestis nėra visų franšizių elementas.

Šie trys mokesčiai pasitaiko dažniausiai. Tarp kitų dažnų mokesčių yra vadinamieji profesionalų mokesčiai (angl. professional fees). Jie surenkami iš visų tinklo franšizės gavėjų ir yra skirti samdomų ekspertų (auditorių, teisininkų ir kitų) paslaugoms apmokėti.

Potencialūs franšizės gavėjai taip pat turi būti pasiruošę būtinoms pradinėms išlaidoms. Jei potencialus franšizės gavėjas neužtikrina lėšų pradinėms išlaidoms padengti, franšizės sutartis tikriausiai nebus pasirašyta. Pradinės išlaidos yra susijusios su franšizės padalinio paruošimu veiklos pradžiai, atidarymu ir veiklos pradžia.

III. Metodikos

Franšizei sukurti yra naudojama franšizės davėjo sukaupta patirtis ir sukurtos verslo paslaptys (know-how). Sėkmingas franšizės funkcionavimas yra įmanomas tik tada, jei franšizės gavėjui yra perduodamos visos metodinės ir technologinės žinios, būtinos franšizės verslui plėtoti. Verslo valdymo metodikų (angl. operati-ons manual) paketas yra pagrindinė franšizės davėjo komercinė paslaptis.

Kai kuriose šalyse įstatymai reglamentuoja būtinos atskleisti franšizės gavėjui informacijos turinį ir formą (angl. information disclosure). Lietuvoje panašių reikalavimų pateikiamai informacijai nėra, bet ši informacija yra svarbi potencialiems franšizės gavėjams. Šio leidinio rengimo metu Lietuvoje franšizės davėjai nenaudojo unifikuotos informacijos atskleidimo potencialiems franšizės gavėjams formos.

Parsisiųsti pilną žinyno versiją

Šaltinis: Lietuvos frašizės centras