Darbo našumas yra rezultato ir jam pasiekti sunaudotų išteklių santykis - pavyzdžiui, per darbo valandą pagamintas kiekis. Šalia jo vertinamas ir įrenginių panaudojimas: kiek laiko įrenginys dirba ir kiek prastovi. Daugelis įmonių našumo neskaičiuoja, o vertina iš nuojautos, todėl investuoja į naujus pajėgumus ten, kur neišnaudoti seni. Šie mokymai skirti tam, kad našumą būtų galima pamatuoti ir jo rezervus rasti be papildomų investicijų.
Kam skirti šie mokymai
Mokymai skirti visų lygių vadovaujantiems darbuotojams ir specialistams, priimantiems sprendimus dėl darbo organizavimo, efektyvumo didinimo ir investicijų poreikio.
- Gamybos, cecho ir pamainos vadovams - tiems, kurie atsako už dienos rezultatą.
- Padalinių ir operacijų vadovams, planuojantiems žmonių ir įrenginių apkrovą.
- Technologams ir procesų inžinieriams, kuriems reikia našumo skaičiavimo pagrindų.
- Įmonių vadovams ir savininkams, sprendžiantiems dėl investicijų į naujus pajėgumus.
- Finansų vadovams, vertinantiems investicijų atsiperkamumą.
- Viešojo sektoriaus vadovams, atsakingiems už išteklių panaudojimo efektyvumą.
Ką pasieksite
- Išmoksite apskaičiuoti darbo našumą. Praktiniai skaičiavimai yra atskira programos dalis, todėl išsinešate ne vien principą, bet ir konkretų skaičiavimo būdą.
- Gebėsite nustatyti našumo rezervus. Įvertinsite, kuriuos iš jų galima panaudoti be papildomų investicijų į gamybinius pajėgumus.
- Matuosite, o ne spėsite. Stebėjimas ir chronometravimas parodo faktinę operacijų trukmę bei laukimo ir derinimo nuostolius tarp jų.
- Susipažinsite su pajėgumų derinimo metodais. Viena greita operacija bendro rezultato nepakeičia, jei kita už ją lėtesnė; mokymuose nagrinėjamas viso srauto našumas ir pajėgumų suderinamumas.
- Gebėsite pagrįsti investicijų sprendimą. Investicijos ir jų atsiperkamumas nagrinėjami kartu su faktiniais našumo duomenimis.
Mokymų tikslas
Ugdyti ir tobulinti gebėjimą nustatyti faktines darbo našumo galimybes, efektyviai panaudoti turimus pajėgumus ir gerinti investicijų atsiperkamumą.
Mokymų metodika
Metodinė medžiaga, individualios ir grupinės praktinės užduotys, diskusijos.
Mokymų programa
Programa apima 16 akademinių valandų. Kiekviena tema aptariama paaiškinant, kokiai problemai spręsti ji skirta, kokių duomenų reikia ir kokį sprendimą metodas leidžia pagrįsti.
- Darbo našumo bendrieji pagrindai. Darbo našumas - tai rezultato ir jam pasiekti sunaudotų išteklių santykis, pavyzdžiui, per darbo valandą pagamintas kiekis. Įrenginių darbui vertinti papildomai analizuojamas jų panaudojimas, veikimo laikas ir prastovos - tai atskiri rodikliai, ne tas pats, kas našumas. Aptariama, kurį matą kada prasminga naudoti.
- Darbo vietos našumas - nuo ko prasideda skaičiavimas. Našumą galima skaičiuoti darbuotojo, darbo vietos, linijos, padalinio ar visos įmonės lygiu. Išsamiai vienos operacijos analizei dažnai pradedama nuo konkrečios darbo vietos: joje renkami faktiniai duomenys apie operacijos trukmę, prastovas ir rezultatą, kartu įvertinant gaminių ir darbo sąlygų skirtumus.
- Tikslai, poreikiai ir sprendimai - ko konkrečiai siekiama ir kokia kaina. Didinant našumą svarbu įvertinti ekonominį pagrįstumą: tam tikromis sąlygomis tolesnio gerinimo sąnaudos gali viršyti jo teikiamą naudą. Todėl pirma nustatoma, koks našumo lygis organizacijai iš tikrųjų reikalingas, ir tik paskui ieškoma sprendimo.
- Įrenginių našumo skaičiavimo pagrindai. Įrenginio rezultatą lemia ne tik greitis, bet ir tai, kiek laiko jis iš tikrųjų dirbo. Nagrinėjamas bendrasis įrenginių efektyvumo rodiklis (OEE, angl. Overall Equipment Effectiveness), sudarytas iš trijų dėmenų sandaugos: parengties (faktinio veikimo laiko santykio su planuotu gamybos laiku), našumo dėmens (faktinės išeigos palyginimo su etaloniniu ciklo laiku) ir kokybės (geros produkcijos dalies bendroje išeigoje). Bendras rodiklis parodo efektyvumo lygį pagal pasirinktą skaičiavimo metodiką; dėmenys padeda nustatyti nuostolių kategoriją, o konkrečioms priežastims išsiaiškinti reikia išsamesnių duomenų.
- Stebėjimas ir chronometravimas - laiko matavimas darbo vietoje. Stebint darbo procesą ir matuojant atskirų veiksmų trukmę galima palyginti faktinį laiką su nustatytu normatyvu. Patikimam rezultatui reikia aiškiai apibrėžtos operacijos, pakartotinių stebėjimų ir tipinių sąlygų - vienas matavimas nėra tikroji operacijos trukmė. Platesnis proceso stebėjimas papildomai padeda nustatyti laukimo, paieškos, derinimo ir transportavimo nuostolius tarp operacijų.
- Našumo praktiniai skaičiavimai. Atskira programos dalis, kurioje dalyviai skaičiuoja patys pagal savo veiklai artimus duomenis. Išsinešamas ne vien principas, bet ir konkretus skaičiavimo būdas su skaičiuoklėmis.
- Įrenginių grupinis darbas - kai vienas darbuotojas aptarnauja kelis įrenginius. Nulinio laukimo pasiekti paprastai neįmanoma ir dažnai neapsimoka: siekiant, kad nestovėtų įrenginiai, ima stovėti darbuotojas, ir atvirkščiai. Aptariama, kaip apskaičiuoti optimalų priskiriamų įrenginių skaičių, subalansuojant darbuotojo užimtumą ir įrenginių prastovas pagal sutartus veiklos ir sąnaudų tikslus.
- Našumas procesų visumai - viso srauto, o ne atskiros operacijos rezultatas. Organizacijai rūpi ne vienos operacijos greitis, o kiek gaminių išeina iš viso proceso. Nagrinėjama, kaip pereiti nuo atskirų operacijų rodiklių prie viso srauto rodiklio.
- Pajėgumų suderinamumas - kodėl silpniausia grandis lemia visos linijos rezultatą. Nuosekliame procese bendrą pralaidumą paprastai riboja mažiausią efektyvų pajėgumą turinti operacija - siauroji vieta. Didinant kitų operacijų pajėgumą bendras pralaidumas nebūtinai padidėja, kol nepašalinamas pagrindinis apribojimas: nekontroliuojamas perteklinis darbas iki siaurosios vietos didina nebaigtos gamybos atsargas, o pajėgumų didinimas po jos palieka neišnaudotus pajėgumus. Aptariama ir tai, kad pašalinus apribojimą siauroji vieta persikelia kitur.
- Investicijos ir atsiperkamumas. Sprendimas pirkti naują įrangą priimamas palyginus jos teikiamas galimybes su turimų pajėgumų rezervu. Aptariama, kaip nustatyti našumo rezervus ir įvertinti, kuriuos iš jų galima panaudoti be papildomų investicijų į gamybinius pajėgumus, o kur investicija tikrai reikalinga.
Nauda įmonei
Įgyjamos žinios darbo našumo valdymo klausimais ir išmokstama apskaičiuoti darbo našumą. Organizacija gauna būdą nustatyti našumo rezervus ir įvertinti, kuriuos iš jų galima panaudoti nedidinant investicijų į gamybinius pajėgumus.
Mokymų programos autorius ir lektorius
Manager.LT Akademijos lektorius, verslo konsultantas Ričardas Matulionis - 18 metų darbo patirties gamyboje ir vadovavimo patirtis stambiose kompanijose.
Jo patirtis gamybinių procesų valdyme apima darbo organizavimą, naujų gaminių ir technologijų valdymą, gamybinių padalinių darbo, gaisrinės saugos, kokybės ir aplinkosaugos sistemų palaikymą. Taip pat veda mokymus darbo užmokesčio sistemų parinkimo bei įdiegimo ir projektų valdymo temomis, teikia ilgalaikes konsultacijas įmonėms, siekiančioms įgyvendinti pokyčius gamyboje.
Kodėl rinktis Manager.LT procesų valdymo mokymus?
Mokymų trukmė, kaina ir registracija
- Mokymų trukmė: 16 akademinių valandų - dvi dienos.
- Grupės dydis: iki 15 dalyvių.
- Formatas: atviri kontaktiniai mokymai arba vidiniai mokymai jūsų organizacijai; mokymai gali būti vedami ir nuotoliniu būdu.
- Mokymai pritaikyti ir valstybės tarnautojams.
- Vidiniams mokymams trukmę, formatą ir praktinių užduočių turinį pritaikome prie realios organizacijos situacijos; prieš mokymus lektorius-konsultantas atlieka poreikių ir situacijos analizę įmonėje.
Į kainą įskaičiuota
Kaina vienam dalyviui: 480 EUR (PVM netaikomas) už visą dviejų dienų programą.
- 16 akademinių valandų mokymų su lektoriumi Ričardu Matulioniu.
- Metodinė medžiaga ir praktinių užduočių skaičiuoklės.
- Kavos pertraukėlės ir pietūs.
- Pažymėjimas apie dalyvavimą mokymuose.
- Jeigu dalyvauja du ar daugiau asmenų iš tos pačios organizacijos, dalyvio mokesčiui taikoma 10 proc. nuolaida - 432 EUR dalyviui.
- Vidiniai mokymai jūsų organizacijai - 1 880 EUR už vieną dieną (8 akad. val.), kai dalyvauja iki 15 dalyvių.
Galutinė vidinių mokymų kaina derinama individualiai - pagal trukmę, dalyvių skaičių ir pritaikymo apimtį. Kviečiame susisiekti ir aptarti bendradarbiavimo galimybes!
Susisiekite su mumis dėl bendradarbiavimo:
Vilniuje - +370 5 2102326;
Klaipėdoje - +370 46 410300;
Mob. - +370 615 31080;
El. paštu - akademija@manager.lt
Atsiliepimai apie lektoriaus Ričardo Matulionio mokymus
"Važiavome į mokymus galvodami, kad vėl reikės pirkti naujas stakles, o grįžome supratę, kad pusę laiko dabartinės tiesiog stovi dėl blogai sudėliotų operacijų. Lektorius Ričardas kalba gamybininko kalba - be teorijų: paskaičiavome ir iškart pamatėme, kur dingsta pinigai. Ceche jau pradėjome pertvarką."
Martynas B., gamybos vadovas
⭐⭐⭐⭐⭐
"Ričardas pataikė tiesiai į skaudulius. Labiausiai patiko, kad viskas aiškinama realiais pavyzdžiais: kaip suderinti įrenginių darbą tarpusavyje ir kodėl greičiausios staklės ne visada duoda didžiausią pelną. Mokymai man buvo tikrai naudingi."
Justas L., gamybos technologas
⭐⭐⭐⭐⭐
"Ričardas sudėtingus našumo klausimus paaiškino paprastai - realiomis situacijomis, skaičiavimais ir diskusijomis. Po mokymų liko ne tik naujų minčių, bet ir aiškumo, ką pasitikrinti įmonėje."
Rokas D., cecho viršininkas
⭐⭐⭐⭐⭐
Atsakymai į dažnai užduodamus klausimus (DUK)
Ar reikia matematinio ar inžinerinio pasirengimo?
Ne. Skaičiavimai pradedami nuo pagrindų ir atliekami kartu praktinėse užduotyse. Programa skirta vadovams ir specialistams, o ne skaičiavimo metodikų kūrėjams.
Ar mokymai tinka ne gamybinei įmonei?
Našumo skaičiavimo logika tinka daugeliui veiklų, kuriose galima apibrėžti procesą, rezultatą ir naudojamus išteklius. Įrenginių našumo dalis aktualiausia gamybinėms įmonėms, o darbo vietos našumas ir chronometravimas taikomi plačiau.
Ar mokymai padeda pagrįsti investicijas?
Taip. Programoje nagrinėjamos investicijos ir jų atsiperkamumas: prieš perkant naujus pajėgumus pirmiausia įvertinama, kiek neišnaudota esamų.
Kur vyksta mokymai?
Vidiniai mokymai vedami visoje Lietuvoje pagal organizacijos pageidavimą - jūsų patalpose arba nuotoliniu būdu. Atviri mokymai, kai jie skelbiami, organizuojami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Kaip mokymai pritaikomi mūsų organizacijai?
Prieš mokymus lektorius-konsultantas atlieka poreikių ir situacijos analizę: bendrauja su vadovais ir darbuotojais, kuriems bus vedami mokymai. Pagal tai pritaikomas turinys ir praktinės užduotys.
Kokia mokymų trukmė?
Standartinė trukmė - 16 akad. val. (2 dienos). Vidiniams mokymams trukmė ir turinio apimtis derinama pagal organizacijos poreikį.
Kiek kainuoja mokymai ir kas įskaičiuota?
Dalyvio kaina atviruose mokymuose - 480 EUR (PVM netaikomas) už visą dviejų dienų programą. Į ją įskaičiuoti 16 akademinių valandų su lektoriumi, metodinė medžiaga su praktinių užduočių skaičiuoklėmis, kavos pertraukėlės, pietūs ir pažymėjimas. Dalyvaujant dviem ar daugiau asmenų iš tos pačios organizacijos, taikoma 10 proc. nuolaida - 432 EUR dalyviui. Vidiniai mokymai organizacijai kainuoja 1 880 EUR už vieną dieną (8 akad. val.), kai dalyvauja iki 15 dalyvių; galutinė kaina derinama pagal trukmę ir pritaikymo apimtį.
KITI PROCESŲ VALDYMO MOKYMAI:
Mokymai: Gamybos procesų efektyvus valdymas
Gamybos vadovų mokymai: Lean, 5S, SMED, OEE, TPM, Kaizen - kiekvienas įrankis paaiškintas. 2 dienos.
Mokymai: Atsargų valdymas
Atsargų valdymo mokymai: optimalūs atsargų lygiai, tiekimo grandinė, rodikliai ir buferiai. 8 akad. val.
Mokymai: Kokybės valdymas gamyboje
Kokybės valdymo mokymai gamybai: ISO 9001, kontrolės planas, neatitiktys, kokybės kaštai. 2 dienos.
Mokymai: LEAN 5S, nuostoliai ir vizualinis valdymas
LEAN 5S mokymai: nuostolių atpažinimas, darbo vietos organizavimas, vizualinis valdymas. 16 akad. val.
Mokymai: Naujo gaminio įvedimas į gamybą
Mokymai gamybos vadovams: nuo pirkėjo reikalavimų iki serijinės gamybos patvirtinimo. 16 akad. val.
Mokymai: KPI rodikliai, finansai ir darbuotojų motyvacija
KPI mokymai vadovams: kaip atsirinkti veiklos rodiklius, susieti juos su pelnu ir darbuotojų motyvacija.
