Susidurdamos su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu vis daugiau įmonių ryžtasi investuoti į darbuotojų kvalifikaciją ir išsilavinimą. Įmonė, savo lėšomis apmokėjusi už darbuotojų studijas aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje, įgyja teisę šiomis sumomis mažinti pelno mokestį. Naudinga ir tai, kad darbuotojo išsilavinimui ir kvalifikacijai skirtos sumos neapmokestinamos nei gyventojų pajamų mokesčiu, nei valstybinio socialinio draudimo įmokomis. Straipsnyje aptarsime nuo 2008 metų mokestinio laikotarpio pradžios įsigaliojusias naujas taisykles, pagal kurias įmonės išlaidos darbuotojų kvalifikacijai ir išsilavinimui priskiriamos apmokestinamąjį pelną mažinantiems leidžiamiems atskaitymams.
Išlaidų už darbuotojo mokslą pripažinimas leidžiamais atskaitymais iki 2007 m. mokestinio laikotarpio pabaigos
Iki 2007 m. mokestinio laikotarpio pabaigos galiojusi Pelno mokesčio įstatymo redakcija nustatė, kad vieneto sumokėtos sumos už darbuotojo mokslą mokymo įstaigose apskaičiuojant pelno mokestį turėjo būti sukaupiamos ir priskiriamos ilgalaikiam nematerialiajam turtui, kuris vėliau, darbuotojui baigus mokslą, buvo amortizuojamas per ketverius metus ir tokiu būdu mažino ateinančių ketverių metų apmokestinamąjį rezultatą. Šis ilgalaikis nematerialusis turtas galėjo būti pripažįstamas, jeigu buvo tenkinamos visos trys sąlygos:
- sumos už darbuotojų mokymą mokamos tiesiogiai Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms, ir
- fiziniai asmenys, už kurių mokymą įmonė moka mokymo įstaigoms, susiję su įmone darbo santykiais, ir
- fiziniai asmenys, pabaigę mokslą, įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją.
Tokia tvarka turėjo vieną esminį trūkumą: tą mokestinį laikotarpį, kurį įmonė moka už darbuotojo studijas, šiomis sumomis mažinti apmokestinamojo pelno negali. Įmonė turėjo sulaukti momento, kada darbuotojas baigs studijas ir įgis išsilavinimą. Tik tada bendrą per visą studijų laiką (keletą mokestinių laikotarpių) sumokėtą už darbuotoją pinigų sumą įmonė per ateinančius keturis mokestinius laikotarpius galėjo amortizuoti ir dalimis pripažinti leidžiamais atskaitymais. Todėl galima teigti, kad įmonės patirtų darbuotojo mokymosi sąnaudų pripažinimas leidžiamais atskaitymais buvo nukeltas į ateinančius mokestinius laikotarpius.
———————————————————————————————-
1 praktinė situacija
Įmonės darbuotojas 2005 m. pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje. Metinis mokestis už darbuotojo studijas, kurį įmonė mokėjo aukštajai mokyklai, – 4 000 Lt. Įmonės darbuotojas studijas baigė ir aukštąjį išsilavinimą įgijo 2007 m. Už darbuotojo studijas įmonė sumokėjo: 2005 m. – 4 000 Lt, 2006 m. – 4 000 Lt, 2007 m. – 4 000 Lt.
Finansinėje apskaitoje už darbuotojo studijas kasmet (2005–2007 m.) sumokėtos sumos buvo pripažintos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis. Apskaičiuodama 2005–2007 m. apmokestinamąjį pelną įmonė šias 4 000 Lt veiklos sąnaudas priskyrė neleidžiamiems atskaitymams (šios sumos nemažino apmokestinamojo pelno).
Darbuotojas studijas baigė 2007 m. rugsėjo mėn. ir įgijo aukštąjį išsilavinimą. Pelno mokesčio tikslais 2007 m. pripažįstamas 12 000 Lt sumos dydžio nematerialusis turtas, kuriam Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas ketverių metų amortizacijos normatyvas. Pradedant 2007 m. spalio mėn. įmonė šį nematerialųjį turtą pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais pradėjo amortizuoti. Apskaičiuodama 2007 m. pelno mokestį 750 Lt šio nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudų (12 000 Lt : 48 mėn. × 3 mėn.) įmonė priskyrė leidžiamiems atskaitymams. Likusi nematerialiojo turto dalis bus amortizuota per 2008–2011 metus.
———————————————————————————————-
Įsidėmėtina, kad tais atvejais, kai po kvalifikacijos įgijimo ir nematerialiojo turto pripažinimo darbuotojas neišdirbo įmonėje ketverių metų laikotarpio, nutraukė darbo sutartį, likusi neamortizuota nematerialiojo turto dalis negalėjo būti priskirta leidžiamiems atskaitymams. Todėl tam, kad visas nematerialusis turtas būtų nurašytas į leidžiamus atskaitymus, darbuotojas įmonėje turėjo išdirbti ne mažiau kaip ketverius metus (t. y. 48 mėnesius).
Aptariama vieneto išlaidų už darbuotojo mokslą pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka galėjo būti taikoma tik nuo 2005 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios. Todėl iki 2004 m. mokestinio laikotarpio pabaigos vieneto sumokėtos sumos už darbuotojų mokslą turėjo būti priskirtos neleidžiamiems atskaitymams.
Išlaidų už darbuotojo mokslą pripažinimas leidžiamais atskaitymais nuo 2008 m. mokestinio laikotarpio pradžios
Nuo 2008 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios įsigaliojusios Pelno mokesčio įstatymo pataisos nustato, kad įmonės sumokėtos sumos už darbuotojo mokslą mokymo įstaigose apskaičiuojant pelno mokestį gali būti iš karto priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį įmonė apmokėjo už darbuotojo mokslą, jeigu tenkinamos visos sąlygos:
- įmonė tiesiogiai sumoka sumas Europos ekonominės erdvės valstybių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso prie Europos ekonominės erdvės, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms, ir
- fiziniai asmenys, už kurių mokymą įmonė moka mokymo įstaigoms, yra susiję su įmone darbo santykiais, ir
- darbuotojai, pabaigę mokslą, įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, kuris būtinas įmonės pajamoms uždirbti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės išlaidos darbuotojų išsilavinimui ir kvalifikacijai gali būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais tik tuo atveju, jei darbuotojo studijos būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, t. y. jei darbuotojas dirba darbą ar eina pareigas, kurioms reikalingas įgytas išsilavinimas arba kvalifikacija. Tais atvejais, kai darbuotojas įgyja aukštąjį išsilavinimą, kurio neįmanoma tiesiogiai susieti su darbuotojo užimamomis pareigomis (pavyzdžiui, įmonės vairuotojas įgijo ekonomisto išsilavinimą ir toliau tebedirba įmonėje vairuotoju), už tokį išsilavinimą įmonės sumokėtos sumos negali būti priskirtos nematerialiajam turtui ir negali būti nurašytos į leidžiamus atskaitymus.
———————————————————————————————-
2 praktinė situacija
Įmonės darbuotojas 2008 m. pradėjo studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje. Metinis mokestis už darbuotojo studijas – 4 000 Lt. Darbuotojas studijas baigs ir aukštąjį išsilavinimą įgis 2010 metais.
Už darbuotojo studijas įmonė 2008 m. sumokėjo 4 000 Lt. Finansinėje apskaitoje ši už darbuotojo studijas 2008 m. sumokėta suma pripažįstama ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis. Apskaičiuojant pelno mokestį už darbuotojo mokslą 2008 m. sumokėta suma laikoma leidžiamais atskaitymais.
———————————————————————————————-
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia nuo 2008 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios išlaidų už darbuotojų mokslą pripažinimo sąnaudomis tvarka tam tikrais atvejais gali sudaryti problemų įmonėms. Mokėdama už darbuotojo studijas įmonė daro reikšmingą prielaidą, kad darbuotojas tokias studijas sėkmingai baigs ir įgis išsilavinimą (kvalifikaciją). Tačiau ne visada taip nutinka. Tarkime, kad 2008 ir 2009 m. mokestiniais laikotarpiais įmonė už darbuotojo studijas sumokėtas sumas priskyrė tų mokestinių laikotarpių leidžiamiems atskaitymams. 2010 m. paaiškėja, kad darbuotojas nutraukia studijas, todėl neįgis išsilavinimo (kvalifikacijos). Paaiškėjus šiai aplinkybei tampa akivaizdu, kad 2008 ir 2009 m. mokestiniais laikotarpiais įmonė už darbuotojo studijas sumokėtomis sumomis neturėjo teisės mažinti apmokestinamojo pelno (t. y. šios sumos turėjo būti laikomos neleidžiamais atskaitymais). Dėl to įmonei reikės tikslinti praėjusių mokestinių laikotarpių (2008 ir 2009 m.) metines pelno mokesčio deklaracijas, tais laikotarpiais sumokėtas sumas už darbuotojo mokslą pripažinti neleidžiamais atskaitymais ir sumokėti papildomą pelno mokestį į biudžetą.
Tos įmonės, kurios iki 2008 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio mokymo įstaigoms mokėjo sumas už darbuotojų studijas ir šių sumų pagal tuo metu galiojančią Pelno mokesčio įstatymo redakciją nepriskyrė leidžiamiems atskaitymams, prasidėjus 2008 m. mokestiniam laikotarpiui šią praėjusių mokestinių laikotarpių išlaidų sumą gali pripažinti leidžiamais atskaitymais 2008 metais.
———————————————————————————————-
3 praktinė situacija
Įmonės darbuotojas 2007 m. pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje. Metinis mokestis už darbuotojo studijas – 4 000 Lt. Įmonės darbuotojas studijas baigs ir aukštąjį išsilavinimą įgis 2009 metais. Už darbuotojo studijas įmonė sumokėjo: 2007 m. – 4 000 Lt, 2008 m. – 4 000 Lt.
Finansinėje apskaitoje už darbuotojo studijas (2007–2008 m.) sumokėtos sumos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis. Apskaičiuojant 2007 m. pelno mokestį už darbuotojo mokslą sumokėta ir veiklos sąnaudose užregistruota 4 000 Lt suma laikoma 2007 m. neleidžiamais atskaitymais. Apskaičiuojant 2008 m. pelno mokestį už darbuotojo mokslą 2007 ir 2008 m. sumokėta bendra 8 000 Lt suma pripažįstama leidžiamais atskaitymais.
———————————————————————————————-
Žinotina ir tai, kad įmonės išlaidos, skirtos apmokėti darbuotojo studijoms aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose, nelaikomos darbuotojo pajamomis natūra. Todėl tokių sumų nereikia apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu. Minėtos išlaidos taip pat neapmokestinamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei įmokomis į Garantinį fondą.
Apibendrindami įmonės išlaidų už darbuotojų mokslą pripažinimą leidžiamais atskaitymais pateikiame lentelę (žr. lentelę), kurioje palyginta iki 2007 m. mokestinio laikotarpio pabaigos galiojusi ir nuo 2008 m. mokestinio laikotarpio pradžios įsigaliojusi šių išlaidų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarka.
Šaltinis: Pačiolis – Vadovas
