Lietuvos Respublikos darbo kodekso 232 straipsnyje Pareigybės aprašymai ir nuostatai nustatyta: „Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai“. Iš šios normos turėtume suprasti, kad pareiga rengti darbuotojams pareiginius nuostatus nėra imperatyvi (gali būti). Personalo specialistams klausimų kartais kelia terminai aprašymai ir nuostatai. Tad kas iš tikrųjų turi reglamentuoti darbuotojo darbą?
Šiame straipsnyje pabandysime atskleisti šių dviejų sąvokų specifiką, identifikuoti pareigybių aprašymų ir nuostatų skirtumus ir panašumus.
Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta pareiga kiekvienam valstybės tarnautojui parengti pareigybės aprašymą. Pareigybių aprašymo rengimo ypatumus reglamentuoja Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija).
Darbuotojams (dirbantiems pagal darbo sutartis) pareigų aprašymo reikalavimai pasibaigia ties Darbo kodekso 232 straipsniu, t. y. toliau nėra konkrečiai reglamentuojama, kokios dalys turi sudaryti šį vidaus teisės aktą ir kokie pavadinimai turi būti vartojami.
Dažniausiai darbuotojų pareigoms aprašyti vartojamas terminas Pareiginiai nuostatai, tačiau nebūtų klaida rengti ir pareigybių aprašymus, ypač kai įstaigoje dirba ir tarnautojai, ir darbuotojai.
Nors teisės aktai nenustato įsakmaus reikalavimo turėti tokius nuostatus, tačiau dauguma darbdavių ir darbuotojų supranta, kad tokio dokumento buvimas apsaugo ir darbdavį, ir darbuotoją. Į pareiginius nuostatus negalima žiūrėti kaip į formalų dokumentą, kurį privaloma pasirašyti prieš pradedant dirbti. Pareiginiai nuostatai – teisės aktas, kurio vykdymas arba nevykdymas sukelia rimtų teisinių pasekmių (darbo ginčų ir kt.).
Pareiginiai nuostatai
Formos atžvilgiu kur kas išsamiau reglamentuojamas Valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas. Darbuotojams pareiginių nuostatų nei turinio, nei struktūros reikalavimai nėra teisiškai reglamentuoti. Rengiant pareiginius nuostatus rekomenduojama vadovautis nusistovėjusia tokio pobūdžio dokumentų rengimo praktika ir įvairių tikrinančių institucijų rekomendacijomis.
Paprastai pareiginius nuostatus sudaro šie skyriai:
- BENDROSIOS NUOSTATOS
- DARBUOTOJO PAREIGOS
- DARBUOTOJO TEISĖS
- DARBUOTOJO ATSAKOMYBĖ
*Skyriuj*e Bendrosios nuostatos aptariama, kas gali eiti šias pareigas, keliami išsilavinimo ir atskirų gebėjimų reikalavimai, nurodomas pavaldumas ir kt., pavyzdžiui:
1. Personalo skyriaus vadovas priklauso vadovų kategorijai.
2. Personalo skyriaus vadovu skiriamas asmuo, turintis aukštąjį profesinį (psichologijos, vadybos, teisės) išsilavinimą ir ne mažesnę nei 5 metų personalo valdymo darbo patirtį.
3. Personalo skyriaus vadovas skiriamas ir atleidžiamas įmonės direktoriaus įsakymu.
4. Personalo skyriaus vadovas turi žinoti (išmanyti, mokėti): ……………………………………………………….
5. Personalo skyriaus vadovas savo darbe vadovaujasi:
5.1. Personalo skyriaus nuostatais.
5.2. Šiais pareiginiais nuostatais.
5.3. ……………………………………………………….
6. Personalo skyriaus vadovas tiesiogiai pavaldus įmonės direktoriui.
7. Nesant personalo skyriaus vadovo (atostogos, liga ir t. t.), jo teises ir pareigas perima jo pavaduotojas, šiam nesant – įmonės direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo.
8. ……………………………………….
Svarbiausias pareiginių nuostatų skyrius – DARBUOTOJO PAREIGOS.
Jame konkrečiai vardijama, ką turi atlikti darbuotojas, kokios jo funkcijos, pareigos, pavyzdžiui:
9. Personalo skyriaus vadovas:
9.1. Vadovauja skyriaus darbuotojams ir personalo skyriaus sudėtyje esantiems struktūriniams padaliniams (tarnyboms, grupėms, biurams ir t. t.).
9.2. Vadovauja reikiamų profesijų, specialybių ir kvalifikacijos darbuotojų atrankos darbui, atitinkančiam įmonės tikslus, strategiją ir profilį, besikeičiančias jos veiklos išorines bei vidines sąlygas; formuojant ir tvarkant kiekybinės bei kokybinės personalo sudėties duomenų bazę.
9.3. Organizuoja darbą, kurio metu rengiamos prognozės, nustatomas esamas personalo poreikis ir jo patenkinimo šaltiniai studijuojant darbo rinką, užmezgant tiesioginius ryšius su mokslo įstaigomis ir užimtumo tarnybomis bei su analogiško profilio įmonėmis, informuojant darbuotojus apie laisvas darbo vietas, skelbiant skelbimus apie darbuotojų samdymą žiniasklaidos priemonėse.
9.4. Dalyvauja rengiant personalo politiką ir įmonės strategiją.
9.5. Atrenka ir paskirsto personalą remdamasis jo kvalifikacijos vertinimu, asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis.
9.6. Užtikrina, kad būtų priimti ir paskirstyti jauni specialistai ir darbuotojai pagal mokslo įstaigoje įgytą profesiją ir specialybę, kartu su padalinių vadovais organizuoja jų stažuotę ir adaptaciją.
Ir kt.
Darbuotojų teisėms ir atsakomybei aprašyti dažniausiai naudojamas trafaretas. Kai yra poreikis, nurodomos specifinės darbuotojo teisės ir atsakomybė, pavyzdžiui:
10. Personalo vadovas turi teisę:
10.1. Susipažinti su įmonės vadovybės sprendimų projektais, susijusiais su jo veikla.
10.2. Teikti darbo, susijusio su šiuose nuostatuose nustatytomis pareigomis, tobulinimo pasiūlymus.
10.3. Bendradarbiauti su visų įmonės struktūrinių padalinių vadovais personalo klausimais.
10.4. Pasirašyti dokumentus pagal savo kompetenciją.
10.5. Reikalauti iš įstaigos vadovybės pagalbos vykdant savo pareigas ir teises.
10.6. Prašyti įstaigos struktūrinių padalinių vadovų, specialistų ir darbuotojų reikiamos informacijos (ataskaitų, paaiškinimų ir t. t.).
10.7. …………………………………………………………………….
DARBUOTOJO ATSAKOMYBĖ
11. Personalo skyriaus vadovas atsako:
11.1. už savo pareigų, nustatytų šiuose pareiginiuose nuostatuose, netinkamą vykdymą ar nevykdymą, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą;
11.2. už įstatymų pažeidimus, padarytus vykdant savo veiklą, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų, baudžiamąjį bei civilinį kodeksus;
11.3. už padarytą materialinę žalą pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo bei civilinį kodeksus.
11.4. …………………………………………………………
Pareigybės aprašymas
Rengiant pareigybės aprašymą valstybės tarnautojams, būtina vadovautis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Taip pat šiame straipsnyje vadovautasi paaiškinimais, skelbiamais Valstybės tarnybos departamento tinklalapyje (www.vtd.lt).
Kadangi pareigybės aprašymas griežtai struktūruotas ir išsamiai reglamentuojamas, rekomenduojama juo naudotis rengiant ir darbuotojų pareiginius nuostatus.
Straipsnyje akcentuosime tas pareigybės aprašymo dalis, kurios tiktų ir darbuotojams (bendrojo pobūdžio), neanalizuosime specialių, tik valstybės tarnautojams taikomų reikalavimų, tokių kaip pareigybės paskirties aprašymas, pareigybės lygio ar kategorijos nustatymas ir pan.
Pareigybės veiklos sritys
Nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis, atsižvelgiama į pareigybės paskirtį ir teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos ar įstaigos struktūrinio padalinio veiklą, nuostatas.
Vyresniojo ir vyriausiojo patarėjo pareigybėms nustatomos tik specialiosios veiklos sritys.
Bendroji veiklos sritis – sritis, kurioje veikdamas valstybės tarnautojas vykdo funkcijas, užtikrinančias kiekvienos įstaigos vidaus administravimą, pavyzdžiui:
- dokumentų valdymas;
- finansų valdymas ir apskaita;
- informacinių ir komunikacinių sistemų priežiūra;
- personalo valdymas;
- struktūros administravimas;
- tarptautiniai ryšiai;
- teisė;
- turto valdymas ir priežiūra;
- vidaus auditas;
- viešieji ryšiai;
- viešųjų pirkimų organizavimas;
- kita (pavyzdžiui, etika).
Specialioji veiklos sritis – sritis, kurioje veikdamas valstybės tarnautojas vykdo funkcijas, užtikrinančias įstaigai teisės aktuose nustatytų uždavinių įgyvendinimą, pavyzdžiui, viešasis saugumas, metrologija, sveikatos draudimas ir kt.).
Funkcijos
Nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas funkcijas, atsižvelgiama į valstybės tarnautojo pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis, taip pat į teisės aktuose nustatytas įstaigos, įstaigos struktūrinio padalinio ar valstybės tarnautojo funkcijas.
Valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas funkcijas rekomenduojama aprašyti kaip siekiamą rezultatą. Rekomenduojama nurodyti, kad valstybės tarnautojas vykdo ir kitus su įstaigos ar įstaigos struktūrinio padalinio funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti įstaigos strateginiai tikslai.
Funkcijos gali būti formuluojamos keliais būdais:
- pareigybei priskiriamos funkcijos išreiškiamos siekiamais rezultatais;
- formuluojami keli siekiami rezultatai ir išvardijamos funkcijos, kurios vykdomos vienam ar kitam rezultatui pasiekti;
- išvardijamos funkcijos.
Nustatant valstybės tarnautojo pareigybės pavaldumą, atsižvelgiama į pareigybės paskirtį ir funkcijas, taip pat į teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų pavaldumą, nuostatas.
Vyriausiasis patarėjas gali būti pavaldus tik jį į pareigas priimančiam asmeniui.
Specialieji reikalavimai
Atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2004 m. gruodžio 14 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ yra pasisakęs, kad valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir atitinkamus reikalavimus asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą. Todėl teisės aktais gali būti nustatyti specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje – specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Nustatant šias sąlygas privalu paisyti Konstitucijos. Jos taip pat turi būti aiškios ir bendros visiems siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojantiesiems į valstybės tarnybą jos turi būti žinomos iš anksto. Iš tokių reikalavimų (stojimo į valstybės tarnybą specialiųjų sąlygų) paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir pan. reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Pabrėžtina, kad visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami. Priešingu atveju bus pažeista ir piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą.
Išsilavinimas
Pareigybės aprašyme turi būti nustatytas reikiamas išsilavinimas: studijų sritis (sritys), kvalifikacinis laipsnis ir/ar profesinė kvalifikacija, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis); studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytą išsilavinimą. Studijų sritis ir kryptis nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 368 „Dėl bendrojo studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatoriaus ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašo nustatymo“.Atvejais, kai minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nebus surašyta tų specialybių, kurios buvo įgytos anksčiau, pavyzdžiui, buhalterio, geodezininko ir pan., rekomenduojama naudotis Atvira informavimo konsultavimo orientavimo sistema AIKOS, kuri padės anksčiau įgytas specialybes priskirti konkrečiai studijų sričiai ar krypčiai.
A, B ar C lygio išsilavinimas nustatomas atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, t. y. rašoma visa minėtame straipsnyje nurodyta formuluotė. Pavyzdžiui, aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis), socialinių mokslų studijų srities, viešojo administravimo krypties. Jeigu reikia, skliausteliuose galima nurodyti konkrečią specializaciją. Pavyzdžiui, aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis), socialinių mokslų studijų srities, teisės krypties (tarptautinė teisė). Galima nurodyti vieną ar kelias studijų sritis, nenurodant studijų krypčių. Metodikoje paminėta, kad studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis svarbesnė už įgytą išsilavinimą. Tai reiškia, kad reikia nurodyti auštąjį / aukštesnįjį / vidurinį išsilavinimą (atsižvelgiant į pareigybės lygį) ir darbo patirtį. Šiuo atveju nei studijų srities, nei studijų krypties nurodyti nereikia. Pavyzdžiui: 1) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 2) turėti 2 metų darbo patirtį dirbant su Europos Sąjungos struktūriniais fondais.
Darbo patirtis
Įstaigų vadovų, priimamų į pareigas konkurso būdu, ir karjeros valstybės tarnautojų darbo patirtis nustatoma atsižvelgiant į rekomenduojamą darbo patirtį, o patarėjams nustatoma privaloma jų darbo patirtis.
REKOMENDUOJAMA DARBO PATIRTIS
| Pareigybės pavadinimas | Darbo patirtis | Rekomenduojama darbo patirtis, metais |
| Įstaigos vadovas | Vadovaujamojo darbo patirtis | 3 |
| Įstaigos vadovo pavaduotojas | Vadovaujamojo darbo patirtis | 1 |
| Departamento direktorius | Darbo patirtis Vadovaujamojo darbo patirtis | 3 1 |
| Departamento direktoriaus pavaduotojas | Darbo patirtis | 3 |
| Skyriaus /tarnybos /poskyrio vedėjas | Darbo patirtis Darbo patirtis tam tikroje srityje | 3 1 |
| Skyriaus /tarnybos /poskyrio vedėjo pavaduotojas | Darbo patirtis | 3 |
| Vyriausiasis specialistas | Darbo patirtis tam tikroje srityje | 1 |
| Vyresnysis specialistas | Nereikalaujama | – |
| Specialistas | Nereikalaujama | – |
PRIVALOMA PATARĖJŲ DARBO PATIRTIS
| Pareigybės pavadinimas | Darbo patirtis | Privaloma darbo patirtis, metais |
| Vyriausiasis patarėjas | Darbo patirtis tam tikroje srityje | 5 |
| Vyresnysis patarėjas | Darbo patirtis tam tikroje srityje | 4 |
| Patarėjas | Darbo patirtis tam tikroje srityje | 3 |
Užsienio kalbos
Jeigu reikia, nustatomos būtinos mokėti užsienio kalbos ir šių užsienio kalbų mokėjimo lygis; nustatant užsienio kalbų mokėjimo lygius, vadovaujamasi 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (OL 2004 L 390, p. 6).
Kalbos mokėjimo lygmuo nustatomas atsižvelgiant į Europass kalbų paso formos įsivertinimo lentelę. Išskiriami trys kalbų mokėjimo lygmenys: pradedančio vartotojo lygmuo (lygiai A1 ir A2), pažengusio vartotojo lygmuo (lygiai B1 ir B2) bei įgudusio vartotojo lygmuo (lygiai C1 ir C2). Nurodant užsienio kalbų mokėjimo lygmenį nerekomenduojama atskirai vertinti supratimo, kalbėjimo ar rašymo įgūdžių. Užtenka nurodyti tik vieną lygmenį, pavyzdžiui, mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu; mokėti rusų ir anglų kalbas pradedančio vartotojo lygmens A1 lygiu.
Atveju, kai, pavyzdžiui, pareigybės aprašyme nurodytas pažengusio vartotojo lygmens B2 užsienio kalbų mokėjimo lygis, o pretendentų pateiktuose dokumentuose užsienio kalbų supratimo, rašymo ar kalbėjimo lygiai skirtingi, siūlytina, kad jie būtų ne žemesni, nei pareigybės aprašyme nurodyto kalbų mokėjimo lygmeniui priskirti lygiai, šiuo atveju – B1 ir B2. Mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu; mokėti rusų ir anglų kalbas pradedančio vartotojo lygmens A1 lygiu.
Pareigybės aprašyme tarp specialiųjų reikalavimų negali būti įrašytas reikalavimas mokėti valstybinę ar lietuvių kalbą, nes tai yra bendrasis reikalavimas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnyje.
Kompiuterinis raštingumas
Jeigu reikia, nustatoma pageidaujama kompiuterinio raštingumo kvalifikacija pagal Visuotinio kompiuterinio raštingumo standartą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro, arba nurodoma, su kokiomis programomis turi mokėti dirbti valstybės tarnautojas.
Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarto 19 punkte nustatyta, kad bazinius kompiuterinio raštingumo reikalavimus rekomenduojama taikyti valstybės tarnautojams, o to paties Standarto 11.1 punkte nurodyta, kad bazinė kompiuterinio raštingumo kvalifikacija apima informacinių technologijų žinias ir gebėjimus, pakankamus darbui kompiuteriu profesinėje veikloje vartotojo lygiu. Vadinasi, valstybės tarnautojams minimalus kompiuterinio raštingumo reikalavimas – mokėti dirbti kompiuteriu vartotojo lygiu.
Specialiuosiuose reikalavimuose rekomenduotina nustatyti bazinę kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją, pavyzdžiui, turėti bazinę kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją.
Bazinė kompiuterinio raštingumo kvalifikacija dera su ECDL pradmenų pažymėjimu (šią programą sudaro išklausyti pagrindinio ECDL 1, 2, 3 ir 7 moduliai –pagrindinės informacijos technologijos sąvokos, kompiuterio naudojimas ir bylų tvarkymas, tekstų tvarkymas, informacija ir komunikacija). Bazinę kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją taip pat atitinka du universitetinių studijų kreditai. Tačiau svarbu tai, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turėtų darbo kompiuteriu žinių, tačiau nesvarbu, kur jis tokių žinių įgijo ir ar gali tai patvirtinti atitinkamu dokumentu. Todėl asmenims, kurie gyvenimo aprašyme nurodo kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją, taip pat turėtų būti neužkertamas kelias dalyvauti konkurse valstybės tarnautojo pareigoms eiti. Reikalauti konkretaus kompiuterinį raštingumą įrodančio pažymėjimo nerekomenduojama, nes taip būtų užkertamas kelias pretenduoti į valstybės tarnautojo pareigas asmenims, neturintiems tokio pažymėjimo, pavyzdžiui, turėti ECDL pažymėjimą arba ECDL pradmenų pažymėjimą.
Pareigybės aprašyme taip pat galima nurodyti ir konkrečias kompiuterines programas, su kuriomis turės dirbti valstybės tarnautojas. Šių programų sąrašas turi būti baigtinis, pavyzdžiui, mokėti dirbti šiomis kompiuterinėmis programomis: MS Word, MS Excel, MS Outlook, Internet Explorer; arba mokėti dirbti kompiuteriu MS Office programiniu pakeltu. Informacinių technologijų specialistams paprastai formuluojami kitokie kompiuterinio raštingumo reikalavimai, nes jų pareigybių aprašymuose nustatytoms funkcijoms vykdyti reikia turėti daugiau žinių informacinių technologijų srityje.
Teisės aktų išmanymas
Jeigu reikia, nustatoma, su kokiais teisės aktais valstybės tarnautojas turi būti gerai susipažinęs.
Nurodomi konkrečios srities teisės aktai, kuriais valstybės tarnautojas naudosis eidamas pareigas, pavyzdžiui, būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybą ir viešąjį administravimą, vidaus auditą ir administracinę teisę bei raštvedybos taisykles.
Kiti reikalavimai
Jeigu reikia, nustatomi kiti būtini specialūs reikalavimai, susiję su pareigybei priskiriamų funkcijų specifika (atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su atstovavimu Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose, sveikatos reikalavimus, reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kita).
Dažnai pasitaiko, kad pareigybės aprašymo specialiuosiuose reikalavimuose būna nurodytas reikalavimas „turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“. Tačiau toks reikalavimas nėra geras ir šiuo atveju tiek pareigybės aprašyme, tiek ir skelbime specialųjį reikalavimą reikėtų formuluoti taip: turės atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kt.
Specialūs reikalavimai turi būti aprašomi taip, kad juos būtų galima objektyviai patikrinti.
Nerekomenduojama įrašyti reikalavimų būti lojaliam, komunikabiliam, pareigingam ir pan.
PAVYZDYS
| . | PATVIRTINTA Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 200 m. d. įsakymu Nr. |
| ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VYSTYMO SKYRIAUS |
| VEDĖJO PAVADUOTOJO |
| PAREIGYBĖS APRAŠYMAS |
I. PAREIGYBĖS CHARAKTERISTIKA
1. Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus (toliau – skyrius) vedėjo pavaduotojas yra karjeros valstybės tarnautojas.
2. Pareigybės lygis – A.
3. Pareigybės kategorija – 15.
II. PASKIRTIS
4. Skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė reikalinga analizuoti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo praktiką valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių vystymo srityje bei teikti siūlymus dėl jų tobulinimo.
III. VEIKLOS SRITYS
5. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialioje veiklos srityje – valstybės tarnyboje.
IV. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM VALSTYBĖS TARNAUTOJUI
6. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:
6.1. Turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį);
6.2. Turėti 2 metų patirtį viešojo administravimo srityje;
6.3. Būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės tarnybą ir viešąjį administravimą reglamentuojančiais teisės aktais, įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijomis;
6.4. Gebėti atlikti teisės aktų ekspertizę bei rengti analitinę medžiagą;
6.5. Mokėti analizuoti ir apibendrinti informaciją, gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu;
6.6. Mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu;
6.7. Mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą B1 lygiu.
IV. ŠIAS PAREIGAS EINANČIO VALSTYBĖS TARNAUTOJO FUNKCIJOS
7. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas:
7.1. Analizuoja valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos funkcionalumą ir teikia siūlymus jai tobulinti, užtikrindamas tinkamą ir teisingą valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimą;
7.2. Analizuoja valstybės tarnautojų Suvienodintų pareigybių sąrašų taikymo praktiką ir teikia siūlymus juos tobulinti, užtikrindamas teisingą valstybės tarnautojų pareigybių vertinimą bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų priskyrimą grupėms;
7.3. Teikia siūlymus dėl valstybės tarnautojų specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų sistemos tobulinimo, užtikrindamas tinkamos kvalifikacijos asmenų priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas;
7.4. Dalyvauja kuriant valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, užtikrindamas vientisą valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą;
7.5. Pagal skyriaus kompetenciją organizuoja metodinės medžiagos rengimą, rengia informacinius ir kitus dokumentus, teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms metodinę pagalbą, nagrinėja pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, užtikrindamas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą;
7.6. Nesant skyriaus vedėjo, laikinai vykdo skyriaus vedėjo funkcijas;
7.7. Vykdo kitus departamento vadovybės ir skyriaus vedėjo vienkartinio pobūdžio pavedimus, siekdamas strateginių tikslų įgyvendinimo.
V. ŠIAS PAREIGAS EINANČIO VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAVALDUMAS
8. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus skyriaus vedėjui.
__________________________
Susipažinau
(Parašas)
(Vardas ir pavardė)
(Data)
Šaltinis: Pačiolis – Biuro administravimas
