„Čia ir dabar“ – ne tik LRT radijo laidos pavadinimas, bet ir žmogaus būsena, apie kurią kalba dėmesingo įsisąmoninimo mokytojai. Ką apie šį populiarėjantį saviugdos būdą – dėmesingą įsisąmoninimą – sako jį taikantys žmonės, psichologijos mokslininkai ir išmanantieji Rytų kultūrą, kur per amžius kalbama apie meditaciją ir gebėjimą pajausti akimirką? Laidos svečiai – psichologas Paulius Rakštikas, Rytų kultūros žinovė Ieva Rutė, jogos mokytoja ir neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.

Laidą gali klausytis LRT Mediatekos svetainėje


Antanas Kairys, Manager.LT Akademija lektorius, verslo konsultantas

Laidą veda Manager.LT Akademija lektorius – verslo konsultantas dr. Antanas Kairys

LRT


Kas yra dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness)?

Dėmesingas įsisąmoninimas yra gebėjimas būti pilnai dabartyje, žinant kur esame, ką darome pernelyg neįsitraukiant į tai kas vyksta aplink mus. Per pastarąjį dešimtmetį mokslininkai atrado, kad sąmoningumo ugdymo praktika gali palengvinti beveik visas psichologines kančias pradedant nuo kasdieninių rūpesčių, neurotiškų įpročių, nepasitenkinimo ir baigiant gilesnėmis problemomis tokiomis kaip nerimas, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, depresija, emocinis valgymas.

Dėmesingas įsisąmoninimas: ką apie populiarėjantį saviugdos būdą sako mokslas?

    Įvairūs tyrimai parodė ką jau seniai skelbė senosios kultūros – sąmoningumas suteikia mums galimybę įžvelgi kas mums sukelia kančią, bei siūlo veiksmingus būdus ją palengvinti. Gera žinia ta, kad dėmesingo įsisąmoninimo gali išmokti beveik kiekvienas, ir tai nereikalauja begalės laiko.

Toliau pateikiami 6 meditacijos metodai, kuriais ugdomas sąmoningumas. Pasirinkite, kurie iš jų geriausiai tinka Jums, ir pradėkite!

  1. Koncentruotas dėmesys. Tikėtina, jog tai labiausiai paplitusi meditacijos forma. Šis metodas pagrįstas kvėpavimu, kad įtvirtintų protą ir palaikytų sąmoningumą. Sutelkite dėmesį į kvėpavimą – būtent krūtinės pakilimą ir kritimą – ir grįžkite į šį kvėpavimą, kai jūs išsiblaškote ar pastebite, jog protas pradeda klajoti.
  2. Kūno analizavimas. Šis metodas – tai jūsų kūno „nuskaitymas“ nuo galvos iki kojų ir bet kokio diskomforto, pojūčių ar skausmų, kurie gali būti streso ir nerimo rodikliai, suvokimas.
  3. Pastabumas. Tai sąmoningumo metodas, kuriame jūs „atkreipiate dėmesį“ į tam tikrą mintį ar jausmą, kuris meditacijos metu priverčia jus išsiblaškyti. Pastabumo ir savianalizės praktika padeda sužinoti daugiau apie mūsų įpročius, tendencijas ir dabartinę būseną.
  4. Atviras gerumas. Užuot sutelkiant dėmesį į kvėpavimą, šis metodas skatina sutelkti dėmesį į skirtingų žmonių įvaizdį: žmones, kuriuos mes pažįstame, bei į tuos kurių mes pažįstame; žmones, kurie mums patinka, bei į tuos kurie nepatinka. Mes pirmiausia turėtume skleisti gerus norus ir geranoriškumą kitiems, nekreipdami dėmesio į nelaimingus jausmus, nesėkmes, kurias patyrėme ar galime patirti.
  5. Užuojauta. Tai panašu į atviro gerumo meditacijos metodą. Tai reiškia, jog reikia sutelkti dėmesį į asmenį, kurį žinote ar mylite, ir atkreipti dėmesį į jausmus, kylančius iš širdies. Yra naudinga atverti širdį ir protą kitų žmonių naudai, o tai, savo ruožtu, skatina laimės jausmą.
  6. Refleksija. Šio metodo principas paprastas – užduokite sau klausimą: „Už ką galiu šiandien save pagirti?“. Atkreipkite dėmesį į jausmus, o ne mintis, kurios kyla, kai sutelkiate dėmesį į klausimą.

Šaltinis: headspace.com/mindfulness


Lyderystės ir vadovavimo mokymai, seminarai, kursai ir tyrimų: