“The Spartans do not ask how many but where they are” (Agis II) – Spartiečiai neklausia, kiek jų [priešų], o kur jie yra.
Su kuo tai valgoma?
Nuo senų laikų kariuomenėse didžiai buvo vertinami daliniai, kuriuos apibūdindavo viena jų savybė – cohesion (rišlumas). Jie patirdavo mažiausiai nuostolių tuo pat metu pasiekdami geriausių rezultatų. Ilgainiui teoretikai nusprendė, kad tai, kas nulemia tokių dalinių sugebėjimus, yra savybių visuma, kurią jie pavadino Esprit-de-corps (dalinio dvasia, pranc.). Šio, dažnai fantomiško, idealo vaikėsi dauguma kariškių. Vieni daugiau, kiti mažiau sėkmingai. Taip jau nutinka dėl tos žmogiškos prigimties… Norėdami geriau, vadai padarydavo tik dar blogiau. Tačiau tie nedaugelis, kuriems pavykdavo išugdyti savo daliniuose tą didžiai trokštamą savybių kombinaciją, nuimdavo dosnų derlių.
Teikiami privalumai
Ką gi tokio gero duoda Esprit-de-corps? Negi išties verta eikvoti tiek jėgų ir laiko taip sunkiai apčiuopiamos idėjos gaudymui? Geriau už mane jus įtikins daug autoritetingesni autoriai. Klauzevicas (Carl von Clausewitz) mini tokias savybes kaip vieną iš būdų sumažinti „trintis“, atsirandančias karo lauke, arba konkurencinėje kovoje. Lindas (Williams S. Lind) teigia, jog tikrai sėkmingų operacijų/projektų išvis neįmanoma pasiekti be nors minimalios Esprit-de-corps. Boidas (John Boyd) ir kiti jo pasekėjai, tokie kaip Ričardsas (Chester W. Richards), pateikia įrodymus, kad tinkama dalinio dvasia palengvina ir pagreitina vadovavimo ciklą (OODA ciklą).
Trumpai tariant, dalinys arba verslo pasaulyje – firma/įmonė, turinti gerą Esprit-de-corps, daug greičiau priiminės sprendimus, sklandžiau juos įgyvendins, bus atsparesnė rinkos, konkurentų, kitiems išorės ir vidaus pokyčiams. O tai, savaime užtikrina didesnį pelningumą. Galų gale, gera dvasia pagerina vieną iš svarbiausių šiais laikais faktorių – darbuotojų lojalumą.
Kas sudaro Esprit-de-corps?
Krisas Maknabas (Chris McNab), būdamas SAS (Special Air Service) kariškiu, skyrė didelį dėmesį Esprit-de-corps palankių sąlygų kūrimui. Savo knygose apie Antrojo Pasaulinio karo bei modernių kariuomenių specialiuosius padalinius jis aiškiai išskiria tam tikrus bruožus, būdingus visų šių dalinių ypatingai dvasiai:
- Savo išskirtinumo, profesine prasme, suvokimas. Specialiųjų pajėgų karių ruošimui buvo skiriama kur kas daugiau laiko, jėgų ir išteklių.
- Savo tarpusavio palaikymo, draugystės, netgi broliškumo suvokimas. Kariai kovojo ne tik už savo tėvynę bet ir už savo draugus – „ginklo brolius“.
- Savo aprūpinimo išskirtinumo suvokimas. Kadangi kariams skiriamas laikas ir pinigai pranokdavo reguliariųjų dalinių standartus, todėl ir aprūpinimas ginklais, maistu, uniformomis, papildymas kadrais būdavo operatyvesnis ir dėmesio jam skirdavo daug daugiau.
Taigi, remiantis aukščiau išvardintais dalykais, pabandykime apibendrinti iš ko susidėtų jūsų įmonės dvasia. Jau minėjome, kad tai – kompleksiškas „patiekalas“. Tačiau Krisas Maknabas neišvardijo kai kurių elementų, kurie jam atrodė savaime suprantami. Pasistengsime įtraukti ir juos. Pagrindinis ingredientas – tinkamas vadovavimas ir geri lyderiai. Tai tarsi sėkmingos veiklos pamatai bet kuriai firmai. Be valdymo, kuriam būdingas nuosaikus kontrolės, planavimo, motyvavimo ir kitų priemonių pasirinkimas bei šiandien taip nuvertinamo žmoniškojo faktoriaus supratimas, visas tolimesnis triūsas užtikrintai nueis veltui. Jeigu lyderiai/vadovai nemoka naudoti ir valdyti savo bei kitų emocijų, neįstengia arba nenori nusileisti ir būti „vadu tarp žmonių“, bet koks bandymas sukurti Esprit-de-corps yra neišvengiamai pasmerktas žlugti. Todėl būtina turėti vieningą valdymo sistemą ir vadovus, žengiančius bendra linkme, besistengiančius sukurti tinkamą klimatą įmonėje, kuris leistų vadovams pilnai išnaudoti tiek savo, tiek savo pavaldinių sugebėjimus, įgūdžius ir talentus.
Dar reikia pridėti atitinkamą kiekį gero komandinio darbo, bei komandos palaikymo ir ugdymo. Sveikas požiūris į veiklą komandoje, komandinį sprendimų priėmimą bei atitinkama savitarpio pagalba sukuria būtiną dirvą ir leidžia darbuotojams pilnai atsiskleisti ir susilieti su kolektyvu.
Galiausiai galima (bet nebūtina) pridėti kelis prieskonius. Pasak Harto (B. Liddell Hart) Esprit-de-corps stiprinama išskirtinumą pabrėžiančiais elementais. Tai gali būti Jūsų firmos uniforma, išskirtinės motyvavimo priemonės, kompanijos tradicijos ir kt.
Kodėl ir karo vadams taip dažnai nepavykdavo įdiegti Esprit-de-corps? Arba kodėl laukiamas rezultatas stipriai skirdavosi nuo lūkesčių? Ogi labai paprasta. Negalima pagaminti patiekalo naudojant vien tik prieskonius. Argi nekeista tikėtis, kad firma bus vieninga ir jausis „kietai“ vien tik dėl naujos uniformos, kai tuo tarpu daugeliui nepatinka naujas arogantiškas skyriaus vadovas? Jokia firmos šventė, net ir pati prabangiausia, nekompensuos blogo darbo organizavimo, priešiškos atmosferos, neaiškių ir nesuprantamų nurodymų. Jeigu pamatai sukriošę arba jų išvis nėra, stogo neuždėsi.
Tačiau, jeigu jūs jau turite puikius vadovus, ir esate subūrę darnią komandą, telieka pagardinti jūsų patiekalą citrininės melisos lapeliu – išskirtinumu.
Istoriniai blyksniai
Pažvelkime atgalios, pabandykime surasti pavyzdžius, kurie išskiria dalinius, turinčius aukštą Esprit-de-corps. Pats žymiausias ir, turbūt, daugiausiai apdainuotas pavyzdys – nedidelės Spartos kariuomenės mūšis prieš persus Termopilų perėjoje. Kovodami prieš neįsivaizduojamą persvarą turintį priešininką, spartiečiai vis vien sugebėjo persams suduoti labai skaudžių smūgių ir trimis dienomis uždelsti Kserkso suplanuotą Graikijos invaziją. Spartos karinės pajėgos ilgą laiką buvo tiek karinės galios, tiek ir Esprit-de-corps etalonu.
Gajaus Julijaus Cezario (Gaius Iulius Ceasar) mūšis prieš gerokai jo pajėgas viršijančius galus ties Alezijos miestu yra kitas tokios dvasios pavyzdys. Cezaris, kaip tai aiškėja iš jo paties atsiminimų bei kitų žmonių atsiliepimų apie jį, skyrė ypatingą dėmesį tinkamos dvasios sudarymui ir palaikymui savo legionuose.
Anglų pergalės Kresi (Crécy, 1346), Puatjė (Poitier, 1356) ir Azenkuro (Agincourt, 1415) mūšiuose tik užtvirtino pajėgų dvasios svarbą karyboje.
Vėlesni amžiai pateikė vis daugiau ir daugiau tokių pavyzdžių. Būtent dėl to Esprit-de-corps paieškos ir tapo vos ne Šv. Gralio medžiokle.
O kaipgi verslo pasaulyje? Argi tuomet, kai kalba eina apie pinigus, resursus, rinkas ir prekes, mes galime sau leisti vertinti savo „pajėgų“ dvasios stiprumą?
Pažvelkime į konkurencinę kovą vykusią tarp McDonald ir Max greito maisto restoranų tinklų Švedijos šiaurėje. Švedijos kompanija Max, kaip ir dauguma skandinavų, garsėjo dideliu rišlumu (cohesion) ir savęs suvokimu. Be abejo, Max turėjo ir kitokių faktorių savo pusėje, tačiau nemenką vaidmenį atliko ir darbuotojų kolektyvo dvasia stojant į „mūšį“ su pasauliniu gigantu McDonald.
Norint, tokių pavyzdžių galima pririnkti visą enciklopediją, tačiau svarbiausia suvokti, kad šiuolaikiniame versle, kaip ir šiuolaikinėje karyboje, vienas iš svarbiausių pergalės faktorių – žmoniškieji resursai ir jų tinkamas panaudojimas, tame tarpe ir Esprit-de-corps ugdymas.
Kaip to pasiekti?
Tobulinti vadovavimo sistemą, ugdyti ir skatinti turimus lyderius, globoti komandinį darbą, ir skirti tinkamą dėmesį vienybę kuriančioms motyvacinėms priemonėms. Atminkite, Esprit-de-coprs neatsiranda per vieną dieną, ir jai sukurti tikrai nepakanka šeštadieninio suėjimo bare. Tinkamos dvasios, savitumo ir vienybės pasiekti galima tik per ilgą laiko tarpą ir naudojant visas priemones sąmoningai bei kryptingai.
Ugnius Vaišnora
Manager.LT Akademija
Šaltinis: Vakarai.LT
