Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnį darbuotojo darbo funkcija sulygstama darbo sutartyje, o detaliau ji gali būti aprašoma pareiginiuose nuostatuose ar pareigybės apraše. Darbo kodeksas privačių darbdavių neįpareigoja rengti tokių dokumentų – jų turinys ir forma teisiškai nereglamentuoti, todėl darbdavys pareigos rengti darbuotojų pareiginius nuostatus neturi. Tačiau valstybės tarnyboje valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai yra privalomi. Personalo specialistams klausimų kartais kelia patys terminai – „aprašymai“ ir „nuostatai“. Tad kas iš tikrųjų turi reglamentuoti darbuotojo darbą?
Šiame straipsnyje paaiškiname, kuo šios sąvokos skiriasi, parodome pareigybių aprašymų ir pareiginių nuostatų panašumus bei skirtumus ir patariame, kaip praktiškai parengti aiškų dokumentą privačioje įmonėje.
Mokymai: „Vidurinės grandies vadovų akademija”
Vadovams, kurie struktūruoja komandų pareigas ir atsakomybes — kompleksinė ugdymo programa.
Kuo skiriasi pareigybės aprašymas ir pareiginiai nuostatai?
Praktikoje terminai dažnai vartojami pakaitomis, tačiau už jų slypi skirtingas teisinio reglamentavimo griežtumas. Esminis skirtumas – kam dokumentas privalomas ir kiek laisvės turi darbdavys nustatydamas jo turinį bei formą.
| Požymis | Pareigybės aprašymas | Pareiginiai nuostatai |
| Kam taikoma | Valstybės tarnautojams valstybės ir savivaldybių įstaigose | Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį (dažniausiai privačiame versle) |
| Ar privalomas | Taip, privalomas | Ne, neprivalomas (rekomenduojamas) |
| Forma ir turinys | Griežtai reglamentuoti teisės aktų | Laisvos formos, nustato pats darbdavys |
| Pagrindas | Valstybės tarnybos įstatymas ir Vyriausybės patvirtinta metodika | Darbo kodeksas, vidaus praktika |
Toliau abu dokumentus aptariame atskirai: pirmiausia – kaip parengti pareiginius nuostatus privačioje įmonėje, paskui – kaip valstybės tarnyboje rengiamas pareigybės aprašymas pagal galiojančią tvarką.
Pareiginiai nuostatai privačioje įmonėje
Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pareigų aprašymo turinys Darbo kodekse detaliai nereglamentuojamas – nenurodyta, kokios dalys turi sudaryti šį vidaus dokumentą ir kokie pavadinimai vartojami. Dažniausiai darbuotojų pareigoms aprašyti vartojamas terminas „pareiginiai nuostatai“, tačiau nebūtų klaida juos vadinti ir pareigybės aprašymais – ypač organizacijose, kuriose dirba ir valstybės tarnautojai, ir pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai.
Nors teisės aktai nereikalauja turėti tokių nuostatų, dauguma darbdavių ir darbuotojų supranta, kad toks dokumentas gali padėti apsaugoti abiejų šalių interesus. Į pareiginius nuostatus nederėtų žiūrėti kaip į formalumą, kurį privaloma pasirašyti prieš pradedant dirbti. Tai vidaus dokumentas, kurio vykdymas arba nevykdymas gali sukelti realių teisinių pasekmių (darbo ginčų ir pan.). Aiškiai surašytos pareigos yra svarbus įrodymas, kai vertinama, ar darbuotojas tinkamai atlieka darbą.
Darbuotojų pareiginių nuostatų turinio ir struktūros reikalavimai teisiškai nenustatyti. Rengiant juos rekomenduojama vadovautis nusistovėjusia tokio pobūdžio dokumentų praktika. Paprastai pareiginius nuostatus sudaro šie skyriai:
- BENDROSIOS NUOSTATOS
- DARBUOTOJO PAREIGOS
- DARBUOTOJO TEISĖS
- DARBUOTOJO ATSAKOMYBĖ
Skyriuje „Bendrosios nuostatos“ aptariama, kas gali eiti šias pareigas, kokie keliami išsilavinimo ir gebėjimų reikalavimai, nurodomas pavaldumas, pavyzdžiui:
1. Personalo skyriaus vadovas priklauso vadovų kategorijai.
2. Personalo skyriaus vadovu skiriamas asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą (psichologijos, vadybos ar teisės srities) ir ne mažesnę nei 5 metų personalo valdymo patirtį.
3. Personalo skyriaus vadovas skiriamas ir atleidžiamas įmonės direktoriaus įsakymu.
4. Personalo skyriaus vadovas tiesiogiai pavaldus įmonės direktoriui.
5. Nesant personalo skyriaus vadovo (atostogos, liga ir pan.), jo teises ir pareigas perima paskirtas asmuo.
Svarbiausias skyrius – „Darbuotojo pareigos“. Jame konkrečiai išvardijama, ką darbuotojas turi atlikti, kokios jo funkcijos ir už ką jis atsako, pavyzdžiui:
6. Personalo skyriaus vadovas:
6.1. vadovauja skyriaus darbuotojams ir jam priskirtiems padaliniams;
6.2. organizuoja reikiamos kvalifikacijos darbuotojų atranką pagal įmonės tikslus ir poreikius;
6.3. dalyvauja formuojant personalo politiką ir įmonės strategiją;
6.4. atrenka ir paskirsto personalą, vertindamas kvalifikaciją bei asmenines ir dalykines savybes;
6.5. organizuoja naujų darbuotojų adaptaciją kartu su padalinių vadovais.
Skyriuje „Darbuotojo teisės“ nurodoma, ką darbuotojas turi teisę daryti: pavyzdžiui, teikti darbo tobulinimo pasiūlymus, gauti pareigoms atlikti reikalingą informaciją, pasirašyti dokumentus pagal savo kompetenciją. Skyriuje „Darbuotojo atsakomybė“ apibrėžiama, už ką jis atsako – netinkamą pareigų vykdymą, teisės aktų pažeidimus ir padarytą žalą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Mokymai: „Vadovavimo ir lyderystės mokymai vadovams”
Praktiniai vadovavimo įgūdžiai: kaip aiškiai paskirstyti funkcijas ir vesti komandą rezultato link.
Gerai parengti pareiginiai nuostatai naudingi ne tik kilus ginčui. Jie padeda naujam darbuotojui greičiau perprasti savo vaidmenį, mažina nesusipratimus dėl atsakomybės ribų tarp kolegų ir tampa pagrindu vertinant darbo rezultatus bei planuojant ugdymą.
Pareigybės aprašymas valstybės tarnyboje
Valstybės tarnyboje pareigybės aprašymas yra privalomas: jį rengti reikalauja Valstybės tarnybos įstatymas, o rengimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (2018 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1176, aktuali redakcija). Šis dokumentas kur kas išsamiau reglamentuotas nei privataus sektoriaus pareiginiai nuostatai, todėl jo struktūra gali būti naudingas orientyras ir įmonėms.
Svarbu žinoti, kad valstybės tarnybos sistema pastaraisiais metais iš esmės pertvarkyta. Po 2019 m. reformos atsisakyta anksčiau galiojusios pareigybių kategorijų (nuo 1 iki 20) ir lygių (A, B, C) sistemos, o nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo dar viena nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, keitusi pareigybių grupes, vertinimo ir darbo apmokėjimo tvarką. Todėl senesni pavyzdžiai su „pareigybės kategorija“ ar „pareigybės lygiu“ nebeatitinka aktualios tvarkos, o konkrečias formuluotes visada verta tikrinti galiojančioje įstatymo ir metodikos redakcijoje. Šiandien pareigybių aprašymai rengiami valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje pagal patvirtintus aprašymų ruošinius, o praktinį metodikos taikymą, ruošinius ir kompetencijų pavyzdžius kuruoja Viešojo valdymo agentūra (iki 2023 m. – Valstybės tarnybos departamentas).
Pagal galiojančią metodiką valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą paprastai sudaro šios dalys:
- Pareigybės pavadinimas ir grupė – kuriai pareigybių grupei priskiriama pareigybė;
- Paskirtis – kam pareigybė reikalinga, koks pagrindinis jos tikslas;
- Veiklos sritys – bendrosios (pvz., dokumentų ar personalo valdymas, finansai, viešieji pirkimai) ir (ar) specialiosios, susijusios su konkrečios įstaigos uždaviniais;
- Funkcijos – konkretūs veiksmai ir siekiami rezultatai; rekomenduojama jas aprašyti kaip siekiamą rezultatą;
- Specialieji reikalavimai – išsilavinimas, profesinė (darbo) patirtis ir kompetencijos.
Specialieji reikalavimai turi būti aprašyti taip, kad juos būtų galima objektyviai patikrinti. Nerekomenduojama įrašyti subjektyvių savybių (pvz., lojalumo, komunikabilumo ir pan.). Jeigu pagal aktualią metodiką valstybinės kalbos mokėjimas laikomas bendruoju reikalavimu, jo nereikėtų dubliuoti specialiuosiuose reikalavimuose. Tikslias formuluotes, pareigybių grupes ir kompetencijų aprašymus galima rasti galiojančioje metodikoje ir Viešojo valdymo agentūros skelbiamuose pareigybių aprašymų ruošiniuose.
Mokymai: „Organizacijos klimato formavimas”
Mokymai vadovams ir personalo specialistams — aiškios atsakomybes ir sveika darbo aplinka.
Kaip aiškios pareigos padeda valdyti komandą
Nesvarbu, ar tai privalomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, ar laisvos formos pareiginiai nuostatai privačioje įmonėje – tikslas tas pats: kad kiekvienas darbuotojas suprastų savo vaidmenį, atsakomybės ribas ir tai, pagal ką bus vertinamas jo darbas. Tai mažina konfliktus, palengvina naujų darbuotojų adaptaciją ir suteikia vadovui aiškų pagrindą priimti personalo sprendimus.
Praktikoje pareigų aprašymas glaudžiai susijęs su platesnėmis vadovavimo kompetencijomis – komandos struktūravimu, kompetencijų vertinimu, motyvavimo priemonių ir rezultatų rodiklių nustatymu. Šių sričių praktinių įgūdžių galima įgyti tikslinėse Manager.LT Akademijos programose, pateiktose žemiau.
Susiję teisės aktai
- Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, 34 straipsnis – darbo funkcija ir jos aprašymas.
- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (aktuali redakcija).
- Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta LR Vyriausybės 2018 m. nutarimu Nr. 1176 (aktuali redakcija).
Straipsnį parengė ir atnaujino Manager.LT Akademija (2026 m.). Tekstas yra bendro informacinio pobūdžio ir nelaikytinas teisine konsultacija. Prieš taikydami konkrečiu atveju, pasitikrinkite aktualias teisės aktų redakcijas (nuorodos pateiktos aukščiau).
Geriausi mokymų, seminarų, kursų ir tyrimų pasirinkimai šia tema:
Mokymai: „360° vadovų kompetencijų vertinimas”
Objektyvus kompetencijų vertinimas — pagrindas pareigybių ir ugdymo sprendimams.
Mokymai: „Personalo mokymo poreikių tyrimas”
Nustatykite, kokių kompetencijų trūksta komandai, ir planuokite ugdymą tikslingai.
Mokymai: „KPI rodikliai ir darbuotojų motyvacija”
Kaip pareigų atsakomybes paversti aiškiais rezultatų rodikliais ir motyvuoti darbuotojus.
Mokymai: „Praktinė lyderystė ir vadovavimas komandai”
Vadovams, paskirstantiems funkcijas ir vedantiems komandą — praktiniai įrankiai.
Mokymai: „Skundų, konfliktų ir streso valdymas”
Kaip vadovui spręsti sudėtingas situacijas su darbuotojais ir valdyti konfliktus be perdegimo.