Lietuvoje šeimos verslo tradicija tik mezgasi. Ši problematika dar menkai nagrinėjama tiek šalies žiniasklaidoje, tiek akademiniuose sluoksniuose. Ir visai be reikalo. Šeimos verslai sėkmingai gyvuoja tiek turtingose, tiek besivystančiose valstybėse.
Pasaulio praktika rodo, kad šeimos verslai atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje ekonomikoje. Kai kurios jų iš menkučių ir nedidelių įmonėlių tampa stambiomis ir svarbiomis šalies rinkų „liūtėmis“.

Šeimos verslas: už ir prieš

Pasaulio praktika ir bendros tendencijos šeimos verslo Lietuvoje

85 proc. JAV verslo sudaro šeimų įmonės. Jose dirba 50 proc. JAV darbo jėgos. Kone šimtas procentų visų tų įmonių – mažos kompanijos. Tačiau iš 100 įmonių tik 30 perduodama vaikams, tik 15 – vaikaičiams ir tik 12 – provaikaičiams.

Labai senos šeimos verslo tradicijos yra Japonijoje. Šioje konservatyvioje šalyje itin nenoriai įsileidžiama ką nors iš šalies, ypač užsieniečius.

Kitas atvejis – besivystančios šalys, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos valstybės. Ten šeimos verslo tradicija atsirado gana neseniai, nors tokios įmonės – viena iš pagrindinių šių šalių nacionalinės ekonomikos jėgų.

Pasak tyrinėtojų, lietuviai yra šiaurietiška tauta, todėl čia giminystės ryšiai ne tokie svarbūs kaip Pietų kraštuose.

Tyrimai rodo, kad tik apie 5 proc. kompanijų išlaiko savo akcijų rinkos „svorį“ iki trečios kartos. Dažniausiai jau antra šeimos karta nebeturi tų gebėjimų, kuriais pasižymėjo kompaniją įkūrusi karta ir kurie yra būtini norint sėkmingai plėtoti veiklą.

Verslą perimant trečiajai kartai, besiplečiančioje šeimoje neišvengiama konfliktų, kovos už įtaką, dividendus ir vadovo postą. Tačiau netrūksta ir šimtmečiais sėkmingai gyvuojančių šeimų kompanijų. Tokių įmonių pavyzdžių pateiksime straipsnio pabaigoje.

Lietuvoje šeimos verslas net neturi teisinės formos. „Smulkaus ir vidutinio verslo agentūra neturi duomenų, kad būtų tokia teisinė verslo forma. Studentų darbų irgi nėra. Seimo nariai, priversti atsisakyti savo verslo, paprastai jį palieka savo šeimos nariams. Žinoma, būtų gerai, jeigu jie „nesėdėtų ant dviejų kėdžių“. Deja, dažnai užsiimama ir verslu, ir politika“, – sako Verslo ir užimtumo komisijos pirmininkė, Seimo narė Birutės Vėsaitė.

Ne vienas tyrinėtojas pažymi, kad Lietuvoje daugelis smulkių ar vidutinių įmonių įkuriamos kaip šeimos verslo įmonės. Psichologai tai aiškina tuo, kad su šeimos nariu dažnai lengviau susitarti.

„Šeimos narius yra lengviau išnaudoti. Svetimas žmogus už kiekvieną žingsnį į šalį, papildomą darbą jau reikalaus papildomo atlyginimo, o šeimos nariui galima pasakyti, kad tai yra mūsų verslas ir todėl turime dirbti neskaičiuodami valandų. Šeimos versle yra ir šeimyninio autoriteto pagrindas, o ne tik formali tiesioginio pavaldumo struktūra ir finansiniai atlygiai“, – sako VDU Psichologijos katedros lektorius dr. Visvaldas Legkauskas.

Šeimos verslui žlugus, labiausiai nukenčia išoriniai žmonės. Štai vienos šeimos leistas žurnalas buvo uždarytas pasirodžius trims jo numeriams, nes leidėjai nutarė daugiau nebeskirti tam pinigų. Tačiau kiekvienas pradedantis tokią veiklą turėtų susitaikyti, kad pirmi dveji metai bus nuostolingi arba bent jau labai sunkūs. Šiuo atveju be atlygio už kelis mėnesius liko kai kurie žurnalo darbuotojai, nors ir buvo pasirašę autorines sutartis.

Ar vis dar bijomasi partnerio, kuris nėra šeimos narys ar šeimos draugas?

„Tai iš dalies priklauso nuo verslui vadovaujančio žmogaus, jo asmeninių savybių, kalbant psichologų kalba – nuo paranojiškumo, šiek tiek ir nuo bendro supratimo, išsilavinimo. Įmonei plečiantis, nebeužtenka tik šeimos narių, nes reikia specifinių žinių, specifinės ekspertizės, be to, ne visi šeimos nariai gali būti kvalifikuoti vadovai.

Lietuvoje galima paminėti vieną kitą ryškų pavyzdį, kai besiplėsdamos įmonės pamažu tapo šeimos verslu, iš jų pašalinus išorinius partnerius. Tačiau paprastai būna atvirkščiai. Manau, kad šeimos verslo tendencijos yra labai paprastos ir atitinka bendrą Vakarų Europos tendenciją – šeimos verslus prarija tarptautinės korporacijos. Žymiausi Lietuvos šeimos verslai, kad ir kokie sutelkti jie būtų, tiesiog yra nuperkami didesnių korporacijų ir iš to gaunamas didžiulis pelnas. Mūsų šalyje gyvenančios šeimos neturi rokfeleriškų šimtmečiais besitęsiančių tradicijų arba to, kas būdinga Britų salynui: ten pinigai yra susieti su klase, vyrauja šimtmečius besitęsiančios šeimos verslų tradicijos, socialiniai tinklai. Lietuvoje to nėra ir dėl to šeimos verslai bus greičiausiai praryti didžiųjų korporacijų“, – sako V. Legkauskas.

Psichologo įvardytas tendencijas galima pagrįsti faktais. Tarptautinių korporacijų rankose atsidūrė su N. Veličkienės kailių imperija kadaise sietas Nijolės prekių ženklas. Šiandien Nijolės, kuriai vadovauja verslininkės vyriausiasis sūnus L. Velička, akcijos priklauso kelioms didelėms kompanijoms, kurių bendrovės atstovai įvardyti nenori.

„Senukų“ įmonės siejamos su Rakauskų šeima. Tačiau pagal UAB „Senukų prekybos centro“ ir Suomijos korporacijos „Kesko“ padalinio „Rautakesko“ OY sudarytą strateginės partnerystės sutartį „Rautakesko“ įsigijo 50 proc. +1 balso teisę suteikiančių Senukų prekybos centro akcijų.

Įmonių grupės „Alna“ atstovai nelinkę akcentuoti kompanijos šeimyninio aspekto. Kiek žinoma, Tomas Milaknis yra vienos iš grupės įmonių UAB „Alna Business Solutions“ direktorius. Tėvas Valentinas Milaknis – UAB „Alnos biuro sistemos“ (dabar „Daily Service“ – „Verslo Bangos“ past.), valdančios pirmaujantį Lietuvoje biuro reikmenų prekybos tinklą „Office1“, prezidentas.

Šeimos verslas tarpukario Lietuvoje

Kad tarpukario Lietuvoje būta ne vienos šeimos įmonės, rodo jų pavadinimai. Juose – dažniausiai žydiškos arba vokiškos pavardės.

Itin sunku rasti patikimų žinių apie tolesnį tų įmonių likimą.

Aktualiausias tuometinės atgimusios Lietuvos vadovų ūkio klausimas buvo savo valiutos įsteigimas ir finansų tvarkymas. Tuo metu Lietuvos miestai ir kaimai buvo sunaikinti karo, pramonė ir prekyba sugriauta, o dauguma gyventojų santaupų ir turto prarasta.

Kaip žinoma, besikuriančios valstybės ūkiui reikia daug lėšų. Todėl kiekviena prekybos ar pramonės įmonė privalėjo išsipirkti verslo liudijimą. Tarpukariu Lietuvoje, o ypač Kaune pirmavo smulkioji ir mišrioji prekyba. Eksportas ir importas sudarė 40 proc. visos prekybos, veikė nemaža arbatinių, restoranų, viešbučių.

Kaune sėkmingai veikė Br. Timansų ir Ko. metalų dirbtuvės, įsteigtos 1868 m., taip pat Brolių Šmidtų metalo dirbtuvės.

Ypač plačiai pagarsėjęs buvo garu varomas Ch. V. Frenkelio odos fabrikas Šiauliuose. Fabriką sugriovė rusų kariuomenė, nemažą dalį prekių pasiėmė vokiečiai.

Po Frenkelio mirties 1920 m. jo sūnus Jokūbas su bendradarbiais atstatė fabriką ir jis veikė toliau. Beje, šis fabrikas įdiegė naują pramonės šaką Lietuvoje – chromo gamybą.

Taip pat garsėjo 1898 m. Šiauliuose įsteigta Br. Nūrokų odų dirbtuvė. Karo ir okupacijos metais ji patyrė daug nuostolių: buvo sunaikinti pastatai, daug įrangos išplėšta ir išvežta. Paskui savininkai dirbtuvę atstatė.

Sėkmingai veikė 1911 m. Šiauliuose įkurta Br. Choronžickių odos dirbtuvė. Įmonė prekiavo su Rusija ir per karą nukentėjo mažiau nei kiti. Vėl veikti ji pradėjo 1920 metais.

Garsus buvo ir brolių M. ir N. Fainbergų & Ko 1923 m. įsteigtas kartono fabrikas. Tolesnis jo likimas nežinomas. Savo srityje žymiausias buvo Brolių Salomonų cigarečių fabrikas, įsteigtas 1919 metais.

Seniausi ir didžiausi šeimos verslai

Žurnale „Family Business“ nurodomi principai, kuriais vadovavosi seniausios Amerikos šeimų kompanijos, siekdamos išlaikyti ilgalaikę sėkmę:

Štai keletas seniausių Amerikos įmonių, gyvuojančių nuo XVII amžiaus:

Visiems didžiausiems Amerikos šeimų verslams būdingi šie bruožai:

Dešimt seniausių šeimos verslų:

  1. Kongo Gumi. Įkurta 578 m. Japonijoje ir jau skaičiuoja 40 kartą. Šventyklų statytoja Kongo šeima atklydo į Japoniją iš Korėjos, kad pastatytų Shitennoji šventyklą (ji dar ir dabar stovi). Per amžių amžius Kongo Gumi dalyvavo statant daugybę garsių pastatų. Vienas jų – XVI amžiaus Osakos pilis.
  2. Hoshi Ryokan. Šis viešbučių gigantas įkurtas 718 m. ir skaičiuoja 46 kartas. Pasak legendos, Hakusano kalno dievas aplankė budistų šventiką ir paliepė jam kaimyniniame kaime atkasti požeminį mineralinio vandens šaltinį. Jo mokinio medkirčio sūnaus šeima Hoshi nuo tada Komatsu turi viešbutį. Dabar čia yra 100 kambarių, kuriuose telpa 450 žmonių.
  3. Chateau de Goulaine. Pilis įkurta 1000 metais. Tai ir vynuogynas, ir muziejus. Šioje Goulaine’ų šeimai priklausančioje pilyje yra reta drugelių kolekcija, o vyno galima nusipirkti tiesiog pilies vynuogynuose.
  4. Fonderia Pontificia Marinelli. Tai varpų liejykla, įkurta 1000 m. Italijoje. Marinelli šeimos produkcija garsiai skamba Niujorke, Beijinge, Jeruzalėje, Pietų Amerikoje ir Korėjoje. Varpai liejami naudojant unikalią vaško technologiją.
  5. Barone Ricasoli. Vynu ir alyvų aliejumi prekiaujanti kompanija įkurta 1141 metais. Šiandien baronų Ricasoli Rrolio dvaras užima apie 3600 akrų.
  6. Barovier & Toso. Tai stiklo gamybos bendrovė, įkurta 1295 metais. Jai vadovauja jau 20 karta. Barovierų šeima stiklą gamina Murano saloje, esančioje netoli Venecijos. 1936 m. Barovierai susijungė su kitais stiklo gamintojais – Tosų šeima.
  7. Hotel Piligrim Haus. Tai 1304 m. įkurtas viešbutis Piligrim Haus, kurį valdo Andernachų šeima. Viešbutis yra Soesto mieste, daugiau nei 100 mylių nuo Frankfurto.
  8. Richard de Bas. Kompanija įkurta 1326 metais. Jau daugelį metų gamina aukštos kokybės popierių, netgi tiekdavo jį kai kuriems Braque’o ir Picasso darbams.
  9. Torrini Firenze. Kompanija įkurta 1369 metais. Jacopusas Torrini atvyko į Florenciją iš nedidelio Scarperios kaimelio kaldinti šarvų Florencijos riteriams. Vėliau tai peraugo į auksakalystę ir papuošalų gamybą. Torrini aukso dirbiniai yra išsaugoję natūralią spalvą.
  10. Antinori. 1385 m. įkurta vyno kompanija jau skaičiuoja 19 kartų. Per ilgą klestėjimo laikotarpį Antinori šeimai priklausė vynuogynai Italijoje, JAV, Vengrijoje, Maltoje ir Čilėje. 1506 m. kompanija įsikūrė Florencijoje.

Didžiausi pasaulyje šeimos verslai

„Family Business“ pateikia ir kitų garsių šeimos kompanijų sąrašą:

Tyrimai rodo, kad 60 proc. visų šeimų verslo savininkų, ketinančių išeiti į pensiją per artimiausius ketverius metus, dar nėra pasirinkę įpėdinių.

Šaltinis: Pačiolis – Vadovo Pasaulis


Geriausi mokymai verslumo temą: