Konfliktai ir stresas darbe – neišvengiamas reiškinys. Ypač didele dalimi tai būdinga buhalterijos specialistams, iš kurių kasdien reikalaujamas didelis tikslumas ir operatyvumas. Didelė apklaustų buhalterių dalis sutinka su tuo, kad kasdien jiems tenka išgyventi konfliktus, dirbti esant stresinėms situacijoms, ir ne visada aišku, kaip su tuo susitvarkyti.
Pagrindinės kasdieninio streso priežastys darbe yra laiko trūkumas, griežti darbų atlikimo terminai, „kolegos, kurie nieko nesupranta mūsų darbo apimties”, o taip pat emocionalus krūvis – pastovus bendravimas su skirtingo psichologinio ir emocionalaus tipo žmonėmis. Tai gali būti kolegos iš savo, kitų skyrių, žmonės, nedirbantys įmonėje. Be to, pastoviai skamba telefonas, atsiunčiamos vis naujos žinutės ir kt.
Konfliktų sprendimas
Vidiniai konfliktai iškyla tarp skirtingos žmogaus patirties skirtinguose lygiuose, pavyzdžiui, gali būti konfliktuojantys požiūriai arba vertybės – žmogus gali manyti, kad jam būtina išmokti spręsti konfliktus, ir tuo pačiu metu netiki, kad jis pajėgus tai padaryti. Vidiniai konfliktai gali iškilti elgesio, tapatumo ir sugebėjimų lygmenyse.
Skirtingų žmonių „pasaulio žemėlapiai” gali būti itin skirtingi; žiūrint į tuos pačius dalykus, žmonės susiduria su visiškai skirtinga patirties reprezentacija. Taip iškyla išoriniai arba kitaip vadinami „konfliktai tarp asmenų”.
Atsakymai į klausimus padės nustatyti požiūrį į problemą:
- Kas tai per problema?
- Kodėl mums iškilo ši problema?
- Kas trukdo pasiekti norimą tikslą?
- Kas yra kaltas?
Savo ruožtu atsakymai į klausimus demonstruoja racionalų požiūrį:
- Kokio rezultato Jūs pageidaujate šioje situacijoje?
- Iš kur Jūs sužinosite, kad Jūs pasiekėte pageidaujamą rezultatą?
- Ką dėl to turite padaryti?
Atsakius į šiuos klausimus, galima prisiimti atsakomybę už tai, kas įvyks, įkvėpti save ir kitus veikti, nelaukti, kol kiti privers Jus reaguoti. Formuluokite savo prašymus ir reikalavimus pozityvia kalba, – tai reiškia kalbėti apie tai, ko Jūs norite, priešingai dėl to, ko Jūs nenorite, ir siekti to, kad žmonės susitelktų ties pageidaujamu rezultatu, o ne ties tais dalykais, kurie kol kas nepadaryti. Užduokite klausimų, kurie prasideda „kas”, „kaip”, „kada”, priešingai nei klausimai, prasidedantys „kodėl”, nes jie sukelia gynybinę reakciją, o nepadeda gauti detalią informaciją ir išsiaiškinti faktus. Vietoj žodžio „bet” naudokite „ir”, nes „bet” sukelia efektą, kai klausytojo sąmonėje dingsta viskas, kas buvo pasakyta iki šio „bet”.
Problemų priežastis – stresas
Stresas – tai fizinis, dvasinis arba emocionalus faktorius, kuris sukelia kūno arba protinę įtampą. Kitaip tariant, stresas – tai kūno ir smegenų reakcija į balanso praradimą susidūrus su situacija, kuri kokiu nors būdu susijusi su permainomis. Psichologai ir medikai laiko stresą dažną psichinių ir fizinių ligų priežastimis, todėl verta į jį atkreipti ypatingą dėmesį.
Stresinėje situacijoje arba konfliktų metu reikia mokėti pasižiūrėti į vykstančius dalykus iš šono, šaltakraujiškai pasverti situaciją, duoti pats sau vertingų patarimų ir neleisti prasiveržti negatyvioms emocijoms, kurios nėra problemos sprendimo būdas.. Tai suteikia galimybę pakeisti požiūrį į reiškinį arba įvykį, nepakeičiant įvykusių dalykų.
Žmogus neturi kitų problemų be tų, kurias jis sau pats sukuria. Svarbu pripažinti, kad stresas, kurį mes kenčiame, dažniausiai iškyla dėl mūsų kaltės. Tai paradoksas, juk daugelis žmonių galvoja tik apie išorines streso priežastis, pavyzdžiui, apie laiką, vaikus, viršininką, kolegas, sutuoktinį, akcijas ir t.t. Stresas – tai vidinis reiškinys, todėl reikia dirbti su savimi.
Stresines situacijas galima spręsti skirtingai – galima vartoti priešstresinius vaistus, bet tada reikia nueiti į vaistinę ir atsisveikinti su tam tikra pinigų suma. Vietoje to geriau naudoti skirtingas streso įveikimo technikas – kasdieninius pratimus protinei ir fizinei relaksacijai. Štai keli iš jų:
- Užsimerkite ir įsivaizduokite kokią nors vietą, situaciją arba veiksmą, kuris sukelia Jums malonius pojūčius, pavyzdžiui, bėgančio vandens garsas, tik ką nupjautos žolės kvapas, saulės šiluma, pasivaikščiojimas prie jūros ir t.t. Kuo labiau Jūs galėsite pasimėgauti šiais pojūčiais, tuo labiau atsilaisvinsite.
- Susikoncentruokite ties savo kvėpavimu, labai lėtai įkvėpkite per nosį ir penkias minutes sulaikykite kvėpavimą, po to taip pat lėtai iškvėpkite, pakartokite šį pratimą nemažiau dešimt kartų.
- Sekite laikrodžio rodykles (jeigu laikrodis elektroninis įsivaizduokite laikrodį su rodyklėmis), dešimt sekundžių pasistenkite sulaikyti žvilgsnį ties „12”, tuo pačiu metu ramiu balsu sakydamas sau: „ATSIPALAIDUOK”. Po to pereikite prie „3”, „6”, „9”, darydamas tą patį.
Kartais užtenka visai nedidelių pastangų. Atlikite, prašau, vieną mažą užduotį: pirmam žmogui, kurį Jūs dabar sutiksite, nusišypsokite ir pasakykite gerą žodį! Dėkui, kad sutikote tai padaryti!
Stenkitės iš kiekvienos dienos gauti daugiau džiaugsmo ir malonių emocijų, prisiminkite – kartais, kad pasiektumėte rezultatą, pakanka vienos šypsenos arba gero žodžio.
Šaltinis: Verslo banga
Organizuojami mokymai: vadovavimo ir lyderystės, verslumo, pardavimų ir klientų aptarnavimo, laiko planavimo ir valdymo, dalykinio bendravimo…
