Kad ir kokia būtų pasitikėjimą kelianti jūsų ar pašnekovo kūno kalba, verta atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- ar kūno kalba atitinka sakomus žodžius (pavyzdžiui, galbūt net nežinodamas informacijos ir suklydęs vis tiek atrodote itin pasitikintis savimi. Gali būti, kad jus palaikys žmogumi, kuris lygiai taip pat puikiai ir meluoja…). Jūsų kūnas – puiki vaizdinė priemonė, papildanti žodinę informaciją, tik būtinai suderinkite žodinę informaciją ir kūno kalbą: judesiai turi įtikinti ir patvirtinti tai, ką sakote.
- jeigu patys bandysite mokytis pasitikėjimą keliančių gestų, išbandykite ir išmokite jų po vieną – kitaip atrodysite dirbtinai, lyg mostaguotumėte ne savo rankomis, o juokdario kostiumu…
Laikysena ir gestais rodykite atvirumą, stenkitės būti kartu su bendradarbiais, klientais, klausytojais ir pašnekovais (venkite užlipti ant pakylos, pasislėpti už segtuvo ar dokumentų krūvos, „užsibarikaduoti“ aukštu stalu ir pan.). Laikysena ir elgsena turi teigti: „Esame lygūs.“
Lentelėje rasite kai kurių mūsų visuomenėje dažnų gestų ir laikysenos paaiškinimus, tačiau atminkite – suklysite, jeigu nagrinėsite vieną gestą ar judesį ir iš jo spręsite apie pašnekovo nuostatas, mintis, savijautą – nagrinėkite jų visumą (Elisabeth Mehrmann, „Schneller zum Ziel durch klare Kommunikation“, 2002).
Dalykinių susitikimų metu pastebimiausi šie dalykai:
Laikysena
Pavyzdžiui, susikūprinęs ar susigūžęs žmogus atrodo pervargęs, nepatikimas, uždaras, nekeliantis pasitikėjimo, bijantis. Taisyklinga laikysena parodo, kad žmogus pasiruošęs kibti į darbą, nori užmegzti pokalbį, bendrauti.
Kaip elgtis dalykinių pokalbių ir derybų metu: pasirinkite patogią laikyseną, be to, turite atrodyti atviri.
Venkite keisti kūno padėtį tuoj po gauto klausimo ar klausimo viduryje (atrodys, kad nesitikėjote tokio klausimo), nestovėkite ir nesėdėkite šonu į klausytojus.
Kai kurių mūsų visuomenėje dažnų gestų ir kūno padėties paaiškinimai:
| Pakelta galva | Perdėtas pasitikėjimas, pranašumo demonstravimas. |
| Viršutinė kūno dalis pasvirusi atgal (atsilošimas) | Perdėtas pasitikėjimas savimi, kito nepriėmimas, demonstravimas nuostatos „Man nesvarbu“, savęs išaukštinimas. |
| Galva, įtrauka į pečius | Nepasitikėjimas: baimė, nervingumas, noras pasislėpti. |
| Važinėjimasis, muistymasis kėdėje | Nepasitikėjimas: nekantrumas, nesaugumas, noras imtis veiklos. |
Rankų gestai
Rankų gestai turėtų sutapti su kalbos ritmika. Venkite intensyvios gestikuliacijos ir staigių judesių. Pirmiausia jie turėtų būti tokie, lyg kalbėtumėte su draugu.
Dėl rankų padėties kalbėjimo metu susiję nemažai draudimų: nelaikykite rankų kišenėse, už nugaros, sukryžiuotų priekyje, venkite sugniaužti į kumščius, negrąžykite, nesukiokite, nežaiskite su pirštais ar su daiktais, kuriuos nutveria jūsų rankos (ypač pavojingi jūsų nerimastingose rankose atsidūrę popieriaus lapai, spragsintys tušinukai), venkite rankomis liesti plaukus, drabužius – tai parodys jūsų nerimą ir nepasitikėjimą.
Kai kurių mūsų visuomenėje dažnų gestų ir laikysenos paaiškinimai:
| Platūs, išraiškingi rankų mostai | Pasitikėjimas, užtikrintumas |
| Atviri delnai, plaštakų rodymas | Pasitikėjimas: atvirumo, nuoširdumo ženklas. Jis sukuria įspūdį, jog pokalbis vyksta sąžiningai. |
| Rankos sudėtos stogeliu – smailėjanti rankų padėtis gali būti dviejų tipų: a) aukštyn, smaigaliu į viršų; b) smaigaliu į apačią. | Pasitikėjimas: pritaria, sutinka arba saugosi nuo prieštaravimų: a) kai asmuo dėsto nuomonę arba mintis; b) kada įdėmiai klausosi ir analizuoja tai, ką girdi. Šie gestai būdingi išdidiems, savimi pasitikintiems ir patenkintiems žmonėms. |
| Delnų trynimas | Pasitikėjimas: pasitenkinimas, mėgavimasis. Dažniausiai reiškia teigiamus lūkesčius. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į paties gesto dažnumą: jeigu delnai trinami greitai – tai, ko gero, labiau reikštų jums palankią situaciją. Na, o jeigu trinami lėčiau – tai, kogero, greičiau reikš situacijos palankumą pačiam gesto savininkui. |
| Smakro glostymas | Pasitikėjimas: sprendimo priėmimo ženklas. Jeigu po šio ženklo seka koks nors teigiamas gestas, vadinasi, sprendimas bus palankus. |
| Rankos už nugaros: a) rankos sunertos už nugaros; b) rankos už nugaros, kada viena yra apėmusi kitą. | Pasitikėjimas: a) dažniausiai reiškia ryžtingumą ir pranašumą. Tokia laikysena padeda sumažinti įtampą, pasijusti labiau pasitikinčiam ir netgi valdingam. b) rodo, kad asmuo yra susierzinęs ir bando suimti save į rankas. Kuo aukščiau kyla ranka – tuo stipresni neigiami jausmai. |
Nepasitikėjimą išduodantys gestai:
| Neplatūs, neryžtingi rankų mostai | Nepasitikėjimas: netikrumas. |
| Sunerti rankų pirštai | Nepasitikėjimas: nusivylimas ir noras nuslėpti neigiamą požiūrį į ką nors. Neigiamas jausmas tuo stipresnis, kuo sunertos rankos yra arčiau veido. Vadinasi, mažiausiai neigiamai nusiteikęs asmuo bus tada, kai jo sunerti rankų pirštai bus ant kelių. |
| Žaidimas rašikliu, pieštuku | Nepasitikėjimas: nerimas, baimė, užsisklendimas, neryžtingumas (arba tiesiog – nuobodulys). |
| Delnai žemyn | Nepasitikėjimas: noras ką nors nuslėpti ir kelia nepasitikėjimą. |
| Nusivalymas nesančių dulkių nuo švarko arba numaunamas ir užmaunamas žiedas | Nepasitikėjimas: nerimauja, jaučiasi netvirtai, emocinis diskomfortas. |
| Pirštai prie lūpų: a) neilgai; b) ilgai. | Nepasitikėjimas: sutrikimas: a) netikrumas; b) susimąstymas, galvojimas. |
| Barbenimas, beldimas pirštais | Nepasitikėjimas: nervingumas, noras imtis veiklos. |
| Rankų sukryžiavimas: a) vyrų; b) moterų. | Nepasitikėjimas: nepriėmimas, užsidarymas, apsaugos, gynybos paieška, baimė. Nepasitikėjimas: noras apsisaugoti nuo nepalankios situacijos. Kol pašnekovė laikys rankas sunertas ant krūtinės, tol ji bus neigiamai nusiteikusi. Esmė ta, kad įtempta vidinė būklė verčia ją griebtis šio gesto, o pats gestas palaiko vidinę įtampą. |
| Burnos pridengimas ranka | Nepasitikėjimas: vienas iš melą reiškiančių gestų. Tą patį gali reikšti vieno arba kelių pirštų prilietimas prie burnos. Kartais asmuo, norėdamas užmaskuoti šį gestą, bando apsimestinai kosčioti. Tačiau jeigu šis gestas atsiranda jums kalbant, vadinasi, klausytojas nepatikėjo tuo, ką pasakėte. |
| Nosies palietimas | Nepasitikėjimas: nejaučiama simpatija. Šis gestas būdingas ir kalbėtojui, ir klausytojui, kurie suabejoja kalbėtojo žodžių nuoširdumu. Natūralus nosies niežėjimas skiriasi tuo, kad žmogus lėčiau ir sąmoningai pasitrina nosį, o norėdamas apgauti dažniausiai tik prisiliečia. |
| Akies voko trynimas pirštu | Nepasitikėjimas: žmogui nesinori žiūrėti tiesiai į akis tam, kuriam sako netiesą. |
| Apykaklės patempimas | Nepasitikėjimas: priskiriamas prie apgaulės gestų. Tuo pat metu ant sprando gali pasirodyti ir keli prakaito lašeliai. |
| Kaklo kasymas | Nepasitikėjimas: rodo asmens abejonę arba dvejonę. Jis ypač krinta į akis tada, kai nesutampa su sakomais žodžiais. |
| Ausies kasymas ir trynimas | Nepasitikėjimas: rodo, kad asmuo norėtų išsakyti nuomonę, tačiau dar nežino, kaip tai pasakyti. Pastebėjus tokį gestą, reikėtų padaryti pertraukėlę ir leisti pašnekovui išsakyti mintis. |
Pasitikėjimą ir nepasitikėjimą rodo ir pasisveikinimas spaudžiant ranką.
Vienoks ar kitoks rankos paspaudimas reiškia:
- Pernelyg stiprus rankos paspaudimas, kai spaudžiami visi pirštai, rodo asmens agresyvumą, griežtumą, pranašumo ir kito asmens menkumo demonstravimą.
- Pernelyg vangus rankos arba tik pirštų galiukų paspaudimas rodo savo nepasitikėjimo, menkavertiškumo, o kartais ir atsargų savo pranašumo demonstravimą.
- Minkšta, glebi ranka dažniausiai rodo uždarą žmogaus būdą.
- Skubotas rankos paspaudimas rodo baimę.
Kojų padėtis
Stovėsena. Kūnas – tiesus, atsipalaidavęs, bet venkite atsainios stovėsenos perkreiptu klubu, kai svoris tenka tik vienai kojai. Turi būti vienodai paskirstytas svoris ant abiejų kojų, o pėdos – nukreiptos į auditoriją.
Kai kurių mūsų visuomenėje dažnų kojų judesių ir padėties paaiškinimai:
| Tvirtas žingsnis | Pasitikėjimas: pranašumo demonstravimas. |
| Kojų sukryžiavimas: keliai ar pėdos nukreipti į pašnekovo pusę | Pasitikėjimas: prielankumo parodymas. |
| Kojos, padėtos ant stalo kojų | Nepasitikėjimas: jaučiasi netvirtai, ieško atramos, atspirties. |
| Kojos, pariestos po kėde | Nepasitikėjimas: jaučiasi neramus, įspraustas į kampą, emocinis diskomfortas. |
| Kojų sukryžiavimas: keliai nukreipti nuo pašnekovo | Nepasitikėjimas: nepriėmimas, nepalankumo demonstravimas, apsauginis barjeras. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į lyčių auklėjimo ypatybes. Dažna mergina mokoma taip sėdėti, nes taip dera gerai išauklėtai merginai. |
| Beldimas koja į grindis | Nepasitikėjimas: nekantravimas; tačiau intensyvus kojos judinimas kartais dar gali reikšti ir tai, jog asmuo jaučiasi nejaukiai, yra įsitempęs, suirzęs ir pasiruošęs greičiau sprukti iš susitikimo. |
Akių kontaktas
Pasitikėjimą rodysite dažniau žiūrėdami pašnekovui į akis šiltu ir nuoširdžiu žvilgsniu, tik ne įkyriu.
Patikėkite, akimis verta bendrauti su kiekvienu klausytoju ir pašnekovu, net jeigu ir esate įsitikinę, kad kai kurie jų nieko nesprendžia ir net jūsų nesiklauso.
Užmegzkite tvirtą akių kontaktą su auditorija ir jį išlaikykite (kai kurie oratoriai žvilgsnio nukreipimą žemyn kalbėjimo metu prilygina laido ištraukimui iš elektros šaltinio! Žinoma, naujoviški prietaisai kurį laiką veikia ir be elektros srovės, bet kam jums taip rizikuoti?).
Kad ir kas būtų, žvilgsniu pirmiausia galite parodyti vidinę ramybę ir profesionalumą, kad viskas yra gerai ir priimtina.
Dažniausi žvilgsnio valdymo paaiškinimai:
| Žvilgsnio nukreipimas į šalį | Nepasitikėjimas: ženklas to, kad susidūrėte su melu: moterys, sakydamos netiesą, akis pakelia į viršų, o vyrai jas suka į šoną arba žiūri žemyn. |
| Bėgiojantis žvilgsnis | Nepasitikėjimas: parodo netikrumą, vengimą, nerimą ir kitus nepalankius bendro darbo rezultatams dalykus. |
Mimika – veido išraiška
Pasitikėjimą rodo atpalaiduota veido išraiška: verta nuolat pasitikrinti, ar nesuraukti antakiai, nesukąsti žandikauliai ir neįtemptas žvilgsnis. Taip pat tinkama geranoriška veido išraiška ir saikinga šypsena (išraiškinga šypsena rodo pasitikėjimą savimi, bet nebūtinai sukelia pasitikėjimą kitam, pavyzdžiui, įsivaizduokite, kaip retai gali nuoširdžiai šypsotis darbe gydytojai, teisininkai, politikai, valstybės tarnautojai, bankininkai ir kitų solidžių profesijų atstovai).
Dažniausių veido išraiškų paaiškinimai:
| Pakelta apatinė lūpa | Nepasitikėjimas: abejojimas. |
| Į viršų pakelti antakiai | Pasitikėjimas: savęs sureikšminimas, pervertinimas arba nepriklausomybės demonstravimas. |
Aptarę balso ir kūno valdymą, galite pasirengti tam tikrą planą:
Į ką turėtumėte atkreipti dėmesį bendraudami biure:
- Padarykite pauzę prieš kalbėdami – sulauksite dėmesio ir sukursite įspūdį. Palaikykite akių kontaktą su kiekvienu jus matančiu žmogumi.
- Nevartokite žodžių ir garsų parazitų, tokių kaip „ė“, „reiškia“ ir t. t. Tam tinka pauzės arba klausimai klausytojams.
- Stenkitės, kad balsas eitų iš krūtinės, siųskite balsą visu kūnu, o ne tik iš gerklės.
- Ryšį su klausytojais užmegzkite ir gestais: atsistokite (stovėkite tvirtai – jauskite pėdas), paspauskite rankas, susodinkite, išdalykite medžiagas (vardų korteles, informaciją ar kt.) kiekvienam asmeniškai, kūno kalba parodykite, kad jaučiatės gerai ir patogiai ir pan.
- Kontroliuokite gestus: tie, kurie atliekami žemiau alkūnės – silpni, o aukščiau – stiprūs. Didelėje patalpoje gestai turi būti platūs, o siauresnėje auditorijoje – siauri. Nerodykite savo nerimo gestų, tokių kaip krapštymasis, kasymasis, taisymasis ir kt.
- Suraskite vietą rankoms: pokalbio pradžioje sunerkite rankas; jeigu vaikščiojate po salę, rankose turėkite korteles su citatomis, statistiniais duomenimis, datomis; rankos turi būti matomos (ne už nugaros). Sėdėdami prie stalo rankas laikykite virš stalo.
- Išsaugokite orumą, nepaisydami jokių klausytojų reakcijų, replikų, judesių.
- Išlikite keliantys pasitikėjimą iki susitikimo pabaigos ar netgi darbo dienos pabaigos.
Šaltinis: Pačiolis – Biuro administravimas
