Darbo aplinką mes dažnai įsivaizduojame kaip vietą, kur reikia elgtis racionaliai ir dalykiškai, galima būtų pasakyti – „šaltai“. Čia nėra vietos emocijoms. Emocijos ir nuotaikos dažnai suprantamos kaip iracionalus faktorius, kuris sujaukia sklandų įmonės darbą. Tačiau emocijos nebūtinai lydi iracionalų arba nenaudingą elgesį. Dažnai emocijos gali palengvinti darbuotojų adaptaciją organizacijoje ir daryti reikšmingą įtaką pozityvaus organizacijos klimato kūrimuisi bei vystymuisi. Kiekviena organizacija yra tarsi sistema, kur jos nariai yra tarpusavyje susiję, „surišti“. Žmonėms vienijantis į stabilias grupes, atsiranda emocinis įsipareigojimas vienas kitam ir organizacijai.
Emocinis įsipareigojimas organizacijai yra siejamas su darbuotojo emociniu prisirišimu, atsidavimu organizacijai ir identifikavimasis su organizacija (viso to pagrindas – pozityvūs jausmai, kylantys organizacijoje esant komfortiškai darbo aplinkai, draugiškam kolektyvui ir t.t.). Darbuotojų emocinis prisirišimas – tai specifiniai organizacijos ištekliai, kurie turi savo vertę kalbant apie organizacijos potencialą augti ir vystytis. Pavyzdžiui, išaugęs priklausymo organizacijai jausmas, dalijimasis tikslais ir vertybėmis, tarpusavio pasitikėjimas yra lydimi augančio darbo efektyvumo.
Be abejo, nereikėtų pamiršti, kad emocijos darbe gali turėti ir negatyvų poveikį. Emocijos, tokios kaip baimė, pyktis, neapykanta, gali griauti įprastą darbų tėkmę, griauti santykius bei sprendimų priėmimą. Nepasitenkinimas darbu gali įtakoti mažesnį darbuotojo produktyvumą. Tyrimais įrodyta, kad kylant neigiamoms emocijoms, žmogaus mąstymas tampa mažiau lankstus, originalus ir įžvalgus. Žmogus neturi energijos ar intereso kurti, matyti naujas galimybes. Ir atvirkščiai, žmogus, besijaučiantis patikimai, saugiai ir „įsimylėjęs“ darbą, matys daugiau galimybių, generuos naujas idėjas ir priims protingus sprendimus.
Emocinis organizacijos gyvenimas, be abejo, yra kompleksas procesų, kurie turi teigiamus ir neigiamus aspektus. Todėl svarbu yra tai, kaip emocijos yra reiškiamos organizacijoje. Emocijos turėtų būti valdomos taip kaip ir laikas, kiti ištekliai. Nekontroliuojamos emocijos dažnai yra didelio streso padarinys. Mes negalime visada kontroliuoti streso, bet galime stengtis kontroliuoti tas emocijas, kurios jį gali sukelti. Štai keletas patarimų:
- Atkreipkite dėmesį į savo emocijas. Jos verčia jus koncentruotis į tai, kas vyksta aplink jus ir siejasi su jūsų atsaku konkrečioje situacijoje. Neignoruokite emocijų tikėdamiesi, kad situacija praeis. Ji nepraeis.
- Pirmiausiai nustatykite savo emocijų šaltinį. Ar tai pyktis, kylantis dėl blogos patirties praeityje? O gal baiminatės dėl to, kas vyksta dabar? Bandykite nustatyti ir suprasti, kas sukelia emocijas, nes šie atsakymai leis jums būti objektyvesniais.
- Išreikškite savo jausmus nerodydami priešiškumo. Pavyzdžiui, vietoj kaltinimo „tu supykdei mane, nes…“ geriau naudokite sakinį „aš jaučiuosi piktas, nes…“ Tai padės paaiškinti savo jausmus be kito žmogaus ar aplinkybių kaltinimo.
Emocijos yra darbo aplinkos dalis. Kai kurios emocijos yra vertingos verslo sėkmei. Pavyzdžiui, entuziazmas gali duoti produktyvių rezultatų. Tačiau darbuotojai, kurie vadovaujasi vien neigiamomis emocijomis, gali sužeisti save ir kompaniją.
Gitana Šimanauskaitė
Manager.LT Akademija
