Vadovo strateginės kompetencijos

Pastaruoju metu žodis „kompetencija” yra plačiai vartojamas kalbant apie žmogiškuosius išteklius. Nuo vadovo žinių ir sugebėjimų, t. y. kompetencijos, priklauso jo darbo rezultatai, o galiausiai ir verslo sėkmė. Dabartinis verslo pasaulis kinta labai sparčiai, todėl būtina orientuotis ne tik į šiandienos keliamus reikalavimus vadovo kompetencijai, bet ir numatyti, kokios kompetencijos lems sėkmę ateityje. Turbūt nėra nei vieno vadovo, kuris turėtų visas įmanomas kompetencijas. Vadinasi, verslo sėkmę lemia ne vadovo kompetencijų gausa, bet tam tikrų esminių (svarbiausių) kompetencijų turėjimas. Todėl, pirma, būtina apibrėžti strategines vadovo kompetencijas, kurios būtų universalios, nepriklausančios nuo veiklos srities. Antra, svarbu sugebėti nustatyti strateginių vadovo kompetencijų ugdymo poreikį. Trečia, svarbu ugdyti strategines vadovo kompetencijas, užtikrinančias sėkmingą integraciją versle ilgalaikėje perspektyvoje.

Vadovo strateginės kompetencijos

Pagrindinės vadovo strateginių kompetencijų grupės
Kompetencija gali būti apibrėžiama kaip žinių, sugebėjimų, įgūdžių ir nuostatų visuma, kuri yra reikalinga individui efektyviai dirbti konkrečioje darbinėje aplinkoje. Tai gali būti:

• Dalykinė kompetencija;
• Socialinė kompetencija;
• Konceptualioji kompetencija.

---

---

Dalykinė kompetencija – tai darbinės veiklos srities specialiosios žinios ir sugebėjimai, procesų ir technologijų, rinkos ir konkurentų ar gamybos ir aptarnavimo sričių išmanymas.

Socialinė kompetencija gali būti apibrėžiama mokėjimu bendrauti ir dirbti su žmonėmis. Tai individo savybės ir sugebėjimas adaptuotis socialinėje aplinkoje.

Konceptualioji kompetencija apima sisteminį mąstymą, gebėjimą modeliuoti situacijas, pasitelkiant įvairias žinias ir patirtį, aiškų vykstančių procesų suvokimą.

Viena vertus, ilgalaikės perspektyvos požiūriu dalykinė kompetencija yra labai dinamiška dėl sparčiai kintančių technologijų. Kita vertus, ji yra nesunkiai apibrėžiama ir gali būti greičiausiai įgyjama. Dalykinės kompetencijos specifiką lemia individo funkcinės veiklos sritis. Socialinė ir konceptualioji kompetencija yra bendrosios kompetencijos, kurios individui reikalingos, nesvarbu, kokias pareigas jis eina organizacijoje. Paprastai būtent šios kompetencijos tampa strategiškai svarbios verslo pasaulyje, ypač kalbant apie vadovus. Jos leidžia organizacijai įgyti pranašumą dėl žmogiškojo veiksnio.

Šiuo metu pastebimas verslo vadybos paradigmos kitimas, į kurį būtina atsižvelgti, apibrėžiant strategiškai aktualias individo kompetencijas.

---

---

1 paveiksle palyginti tradicinis ir šiuolaikinis požiūriai.

Tradicinis požiūris	Šiuolaikinis požiūris
Vadovavimas (nurodyti, vadovauti)	Lyderystė (lyderiauti, daryti įtaką)
Žiūrėjimas atgal (orientacija į praeities įvykius ir jų ekstrapoliavimas)	Žiūrėjimas pirmyn (ateities numatymas (Seing))
Rizikos vengimas (saugumas, uždarumas, klaidų, nesėkmės baimė)	Rizikos valdymas (atvirumas, iššūkių paieška, naujovių įsisavinimas)
Informacijos valdymas (informacijos rinkimas, kaupimas, apdorojimas ir paskirstymas)	Žinių valdymas (žinių, įsisavinimas, kūrimas ir sklaida)
Hierarchinė organizacija (statusas, formalumas, statiškumas)	Plokščia organizacija (betarpiškumas, lankstumas)
Delegavimas (užduočių paskyrimas ir tikrinimas)	Įgalinimas (veiklos laisvės ir atsakomybės suteikimas)
Kontrolė (išorinė proceso ir rezultatų kontrolė)	Savikontrolė (vidinė proceso ir išorinė rezultatų kontrolė)
Individas (individualus darbas)	Komanda (sinergija ir individo saviraiška komandiniame darbe)
Mokymasis, orientuotas į dabarties poreikius (tenkinti keliamus reikalavimus)	Mokymasis, orientuotas į ateities poreikius (žinoti daugiau, negu reikalauja šiandieninė situacija)

Remiantis šia paradigma, buvo suformuluotos 4 strategiškai svarbių kompetencijų grupės.

2 paveiksle pateiktos pagrindinės strateginių individo kompetencijų grupės. Šios kompetencijos nubrėžia gaires individo kompetencijai ugdyti siejant tai su karjeros galimybių panaudojimu. Nors šios kompetencijos svarbios visų lygių individams, tačiau jos ypač aktualios vadovams.

Lyderystė	Įkvepianti motyvacija; Iniciatyvumas; Empatija; Savęs pateikimas
Vizijos turėjimas	Strateginis valdymas; Atvirumas pokyčiams; Inovatyvumas; Sprendimų priėmimas
Kryptingumas	Tikslo siekimas; Procesinė kompetencija; Mokymasis, tobulėjimas; Žinių valdymas
Bendradarbiavimas	Komandinis darbas; Komunikavimas; Konfliktų valdymas

Lyderystė

Pastaraisiais metais vis dažniau pripažįstama, jog sąlygos ateityje taps dar sudėtingesnės, įmonėms bei organizacijoms vis labiau reikės lyderių, turinčių ne vien tradicinius verslo administratorius įgūdžius. Tradicinę vadovo atsakomybę stabilizuoti įmonės padėtį ir palaikyti nuolatinę pusiausvyrą keičia būtinumas vadovams patiems inicijuoti pokyčius, skatinti inovacijas. Sėkmingam veiklos plėtojimui jau nebeužtenka asmeninės intuicijos ar verslo nuojautos. Praktikoje toks lyderiavimas – ne tik sėkmingas vadovavimo funkcijų vykdymas, bet ir sugebėjimas rasti priemones, leisiančias darbuotojams atskleisti savo galimybes, skatinančias prisiimti atsakomybę. Vadovas turi padrąsinti ir remti darbuotojus, kelti jų vertės suvokimą, pastebėti laimėjimus, konstruktyviai elgtis darbuotojui suklydus, išklausyti jų problemas bei padėti jas spręsti. Be to, vadovas turi būti imlus naujovėms, mokėti priimti nepopuliarius sprendimus, veikti neapibrėžtomis ir nuolat kintančiomis aplinkybėmis, išlikti tvirtas ir pasitikintis savimi.

Vadovas iš esmės vykdo funkciją, kuri užtikrina normalų organizacijos veikimą. Lyderiai iškelia ir įgyvendina įkvepiančią permainų viziją. Vienas esminių žodžių šiame lyderiavimo apibrėžime yra norėti. Žmones galima priversti daryti tai, ko nori, tačiau tai nėra lyderiavimas. Vadovai, dažnai siūlydami apdovanojimą, skatina žmones daryti tai, ko jie nori. Tai sąlygoja paklusnumą. Tačiau tarp sutikimo, paklusimo ir atsidavimo egzistuoja esminis skirtumas. Lyderis sugeba pasiekti tai, kad kiti norėtų vykdyti jo norus ir būtų atsidavę darbui. Žmones, kurie tik vykdo nurodymus, būtina kontroliuoti. Todėl didelė tikimybė, kad susilpnėjus kontrolei jų darbo pastangos taip pat susilpnės, o sekėjų, kurie veikia atsidavę darbui, visą laiką stebėti nereikia.

---

---

Strateginis mąstymas

Sakoma: nesvarbu, kiek taktinių klaidų padarysi, tačiau jei strateginis sprendimas bus teisingas, laimėsi. Tačiau pastaruoju metu, kai pradedame kalbėti apie strateginius dalykus, kyla klausimas, kokios yra tokio sprendimo prielaidos. Šiomis dienomis nebegalima priiminėti strateginių sprendimų, pagrįstų panašiais praeities įvykiais. Taisyklė, jog tai, kas darė įtaką praeityje, būtinai turės įtakos ir ateityje, nebegalioja. Šių dienų dinamiškoje aplinkoje priiminėti strateginius sprendimus, pasikliaujant tik praeities įvykiais, – mažų mažiausia rizikinga. Aplinkos dinamiškumas ir nenuspėjamumas lemia verslo vadybos paradigmos kitimą ir strateginio mąstymo kompetencijų apibrėžimo poreikį.

Šie konceptualūs individo gebėjimai leidžia suformuluoti aplinkos vystymosi viziją, atsižvelgiant į šios vystymosi tendencijas, priimti teisingus sprendimus netikrumo sąlygomis. Strateginis mąstymas -nuolatinis savęs klausinėjimas, ar tai, ką aš darau, kokius sprendimus priimu šiandien, ilgalaikėje perspektyvoje pasiteisins? Dažniausiai vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Todėl strateginis mąstymas, anot Mintzberg, – labiau „seeing” procesas nei kūrybiškumo, intuicijos ir inovatyvaus mąstymo sintezės procesas, raktas į išlikimą ir verslo plėtojimą dinaminėje aplinkoje, kur kompleksiškumas ir neapibrėžtumas yra neišvengiami.

Tačiau tai nėra visiškai atsiribojimas nuo realybės. Tai sugebėjimas holistiškai suvokti aplinką, ją interpretuoti, tiek pasitelkiant analitinį protą, tiek ir kūrybiškumą, ir priimti inovatyvius sprendimus.

---

---

Tikslo siekimas

Aiškus vizijos turėjimas neužtikrina organizacijos sėkmės. Būtinas kryptingas ėjimas pasirinkto tikslo link. Tam reikalingos tiek asmeninės savybės: ryžtingumas, nuoseklumas, tiek konceptualinės kompetencijos, leidžiančios taktiškai įvertinti procesų eigą, numatyti reikiamus pokyčius, suprasti nukrypimų priežastis ir jas pašalinti.

Tačiau kryptingumas ir tikslo siekimas jokiu būdu neturi virsti aklu ėjimu tikslo link. Kintant aplinkai, labai svarbu suvokti galutinį tikslą. Į aplinkos įtaką reikia reaguoti lanksčiai, atsižvelgiant į situaciją.

Tikslo siekimas neabejotinai susijęs ir su nuolatiniu mokymusi ir tobulėjimu. Strateginiu požiūriu tai yra ypač svarbu, nes teigiama individo nuostata į mokymąsi ir tobulėjimą gali sąlygoti ne tik naujų žinių ir sugebėjimų įgijimą siekiant tikslo, bet ir kitų aktualių kompetencijų įgijimą.

---

---

Bendradarbiavimas

Gebėjimas bendradarbiauti, siekiant bendrų tikslų, suteikiant pagalbą vienas kitam, efektyviai komunikuojant, įgūdžiai dirbti komandoje – būtini reikalavimai ne tik vadovams, bet ir visiems organizacijos darbuotojams. Nors bendradarbiavimo procesas iš pirmo žvilgsnio atrodo visai paprastas, tačiau egzistuoja daug kliūčių, trukdančių efektyviai pasikeisti informacija. Jos susijusios su žmogiškaisiais komunikacijos aspektais: tarpusavio santykių klimatu, turimomis vertybėmis ir nuostatomis. Siekiant užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą, būtina atsižvelgti į galimus trikdžius ir siekti juos pašalinti, nes neefektyvi komunikacija sąlygoja nesusipratimus, destruktyvius konfliktus, nepasitenkinimą ir žemą darbo našumą. Šie veiksniai gali turėti neigiamos įtakos dalykiniams, taip pat ir asmeniniams santykiams.

Dauguma pažangių vadovų apibūdinami kaip puikūs bendravimo specialistai. Jiems gerai pavyksta kryptingai pateikti savo viziją kaip paprastą idėją ir pritraukti daug šalininkų. Vadovų, kaip bendravimo specialistų, išskirtinė sėkmė priklauso nuo gebėjimo kurti tarpusavio ryšius ir puoselėti neformalų bendravimą siekiant abipusiškai naudingų santykių. Bendravimo įgūdžiai – tai mokėjimas užmegzti psichologinį kontaktą, aktyviai klausytis, aiškiai formuluoti mintis ir aktyviai bendrauti, taigi siekti abipusio supratimo. Lyderiai, turintys šią savybę, moka nustatyti pagrindines emocines jėgas, formuojančias tiek atskiro asmens, tiek grupės požiūrius ir veiksmus. Kuriant tarpusavio santykius, svarbi empatija, gebėjimas pajusti kito žmogaus emocijas ir poreikius, aktyvus domėjimasis jo rūpesčiais. Empatiški lyderiai suteikia emocinę paramą ir taip padeda pavaldiniams vykdyti darbo reikalavimus. Emocinė parama svarbi stresui ir neigiamoms emocijoms įveikti bei svarbiausiems jausmams, kurie būti veiklai, – drąsai, entuziazmui, didžiavimuisi darbu, ugdyti.

Sėkmė bendraujant su žmonėmis priklauso nuo sugebėjimo įsigilinti į kito žmogaus požiūrį. Taigi geriausia įtikinėti žmogų yra įsijausti į jo padėtį ir pažvelgti į savo idėją kito žmogaus akimis: kodėl jis norėtų bendradarbiauti su mumis? Kokiais argumentais galima pagrįsti savo pasiūlymą?

---

---

STRATEGINIŲ VADOVO KOMPETENCIJŲ APRAŠYMAS

---

Šiame skyriuje pateikiami detalūs strateginių individo kompetencijų pagal grupes aprašai.

Įkvepianti motyvacija (Lyderystė)

Ši kompetencija – tiek vadovo gebėjimas išreikalauti norimą rezultatą, kitus įtikinant sėkme, uždegant ir įkvepiant, patraukliai pateikiant tikslus, tiek mokėjimas gauti kitų pritarimą, sukeliant susidomėjimą, įgalinant ir padrąsinant.

Gebėjimas įkvėpti kitus apima vadovo tikslų įgyvendinimo pobūdį, kurio pagrindas yra tikėjimas ir entuziazmas. Tikėjimas savo jėgomis ir tuo, kad tikslas bus pasiektas yra viena iš mentalinių jėgų, kurią vadovai turi išmokti pasitelkti. Tvirtas tikėjimas paprastai daro didelį poveikį ir aplinkiniams. Entuziazmas reiškia, kad lyderiai siekdami tikslo linkę pasiaukoti, prisiimti riziką, rūpintis ne savo, o pasekėjų gerove. Didžiausią įspūdį palieka tas vadovas, kuris rizikuoja savo materialine padėtimi dėl organizacijos statuso, lyderio pozicijų ar narystės joje.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• išreikalauja norimą rezultatą;
• įtikina kitus sėkme, padrąsina;
• uždega ir įkvepia kitus, sukuria galimų laimėjimų viziją ;
• patraukliai pateikia tikslus; įtikina kitus, gauna pritarimą;
• iššaukia susidomėjimą idėja ir norą dalyvauti ją realizuojant;
• įgalina kitus, suteikiant veiklos laisvę.

---

Iniciatyvumas (Lyderystė)

Ši kompetencija – vadovo pasitikėjimas savo jėgomis, randant ir realizuojant naują veiklą, keliant ambicingus tikslus sau ir kitiems, entuziastingai, atkakliai ir energingai įgyvendinant tikslus ir skleidžiant idėjas.

Nepakanka vien tik turėti aiškią viziją, tikslus ar darbo užduotis. Viena iš būtinų sėkmingos veiklos prielaidų yra individo vidinė energija ir dinamiškumas, užtikrinantis iškeltų uždavinių įgyvendinimą, taip pat atkaklumas, susidūrus su sunkumais. Iniciatyvumas – individo siekis būti sumaniam, kūrybingam, kuriančiam naujas idėjas, susijusias tiesioginiu darbu.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• pasitiki savimi, savo jėgomis imantis naujos veiklos; nepasitenkina vidutiniškais veiklos rezultatais;
• ieško naujos naudingos veiklos ir ją realizuoja; kelia aukštus ir ambicingus tikslus sau ir kitiems;
• entuziastingai ir įkvepiančiai siekia užsibrėžtų tikslų; demokratiškai perteikia savo požiūrį ir nuomonę;
• skleidžia savo idėjas atkakliai ir energingai; negaili savo jėgų, pasiaukoja.

Ši kompetencija – vadovo gebėjimas atpažinti ir valdyti savo ir kitų žmonių emocijas, būti empatiškam ir jautriam kitų žmonių poreikiams ir rūpesčiams.

Vadovo emocinė kompetencija apibrėžiama kaip sugebėjimas suvokti emocijas, suprasti informaciją, kurią užkoduoja emocijos, bei sugebėti jas valdyti. Vadovo emocinę kompetenciją sudaro du esminiai momentai: 1) savęs suvokimas – tikslus savęs pažinimas ir įvertinimas, pasitikėjimas savimi; 2) savireguliacija – gebėjimas kontroliuoti save, būti patikimam, prisitaikančiam, besikeičiančiam. Emocijų valdymas -vadovo gebėjimas tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje parodyti savo emocijas arba nedemonstruoti.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• bendrauja su žmonėmis, atsižvelgdamas į jų emocinę būseną;
• atpažįsta ir supranta kitų žmonių emocijas;
• tinkamai reiškia emocijas;
• tikslingai panaudoja kitų žmonių emocijas;
• yra jautrus kitų žmonių rūpesčiams, poreikiams;
• mato pasaulį kito žmogaus akimis.

---

Savęs pateikimas (Lyderystė)

Ši kompetencija – tiek vadovo gebėjimas kurti savo įvaizdį, parodant tas savybes, kurių reikalauja aplinkybės, ir objektyviai vertinant savo sugebėjimų atitikimą keliamiems reikalavimas, tiek gebėjimas sudaryti stiprų įspūdį pirmo susitikimo metu.

Savęs pateikimas – vadovo gebėjimas, siekiant sėkmės ir efektyvumo, sąmoningai ir nuolatos rūpintis savo asmeniniu įvaizdžiu. Toks vadovas, norėdamas būti kūrybiškas ir energingas, skiria tinkamą dėmesį fiziniams, protiniams ir emociniams gyvenimo aspektams, geba įteigti savo mintis, idėjas daugeliui skirtingose sferose dirbančių žmonių. Patrauklus įvaizdis – vienas iš lyderio bruožų, galinčių lemti pavaldinių norą sekti juo.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• kuria savo įvaizdį;
• sudaro stiprų teigiamą įspūdį pirmo susitikimo metu;
• objektyviai vertina savo sugebėjimų atitikimą keliamiems reikalavimams;
• parodo savybes, kurių reikalauja aplinkybės;
• yra geras oratorius.

---

Vizijos turėjimas (Strateginis mąstymas)

Ši kompetencija – individo gebėjimas aiškiai apibrėžti pagrindinius tikslus, atitinkančius ateities viziją, aiškiai perteikti viziją kitiems, laikytis moralinių etinių principų.

Viziją turintis lyderis aiškiai mato tolimą ateitį, pateikia aiškų tikslą ir kryptį, į kuriuos gali orientuotis kiti. Nors pati vizija gali būti labai miglota, tikslas aukštas ir apimantis fundamentalų status quo pokytį, tačiau pati skelbiama idėja yra labai paprasta, aiški ir labai patraukli. Dauguma idėjų veikia keliais sąmoningumo lygiais – racionaliu, sąmonės lygiu, ir iracionaliu, pasąmonės lygiu.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• turi aiškią ateities viziją;
• aiškiai apibrėžia pagrindinius tikslus;
• aiškiai perteikia viziją kitiems;
• laikosi etinių moralinių principų; suvokdamas aplinką pritaiko žinias;
• holistiškai suvokia organizaciją ir jos aplinką.

---

---

Atvirumas pokyčiams (Strateginis mąstymas)

Ši kompetencija – tiek vadovo mokėjimas priimti iššūkius, inicijuoti ir įgyvendinti pokyčius, elgesiu prisitaikant prie kintančios aplinkos, tiek jo gebėjimas prisiimti atsakomybę už įvykdytus pokyčius.

Pokyčiams atviras individas suvokia jų poreikį, įvertina jų sėkmės prielaidas ir numato šių pokyčių įgyvendinimo būdus. Individas imasi atsakomybės už įvykdytus pokyčius, sugeba prisitaikyti prie jų ir juos emociškai priimti.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• prisiima atsakomybę už įvykdytus pokyčius;
• priima iššūkius;
• sugeba prisitaikyti prie kintančios aplinkos;
• inicijuoja ir įgyvendina pokyčius;
• palaiko naujas iniciatyvas;
• suvokia pokyčių poreikį, jų įgyvendinimo galimybes ir būdus.

---

Inovatyvumas (Strateginis mąstymas)

Ši kompetencija – vadovo imlumas naujovėms, tiek generuojant ir pateikiant naujas idėjas, tiek taikant naujus veiklos metodus, randant naujus sprendimo būdus.

Ilgalaikį konkurencinį pranašumą gali užtikrinti tik inovacijos. Inovatyvus vadovas sugeba sėkmingai įgyvendinti drąsias inovatyvias idėjas, yra įžvalgus ir eksperimentuojantis. Jo credo: Tu privalai būti inovatyvus arba žlugsi. Inovatyvumas – tai gebėjimas būti kūrybingam, originaliam, kurti naujas prasmingas formas, interpretacijas.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• imlus naujovėms;
• kuria ir pateikia naujas idėjas;
• yra įžvalgus ir originalus;
• taiko naujus veiklos metodus;
• randa naujus sprendimo būdus peržengiant nusistovėjusias ribas;
• meta iššūkį pripažintoms tiesoms ir žengia į dar nežinomas sritis;
• eksperimentuoja;
• yra kūrybiškas.

---

Sprendimų priėmimas (Strateginis mąstymas)

Ši kompetencija – vadovo gebėjimas prisiimti atsakomybę už savalaikių sprendimų priėmimą, jų padarinius ir riziką, priimti sprendimus sudėtingomis sąlygomis, įvertinant surinktą informaciją, argumentuotai pagrįsti savo apsisprendimą.

Dinamiškoje aplinkoje savalaikis ir kokybiškas sprendimų priėmimas daugiausia nulemia sėkmingą organizacijos funkcionavimą ir plėtrą. Sprendimų priėmimo kompetencija – vadovo gebėjimas rasti galimybes pačioje organizacijoje ir už jos ribų, kurti ir įgyvendinti tobulinimo projektus, kurie lemia pokyčius, kontroliuoti konkrečių projektų kūrimą.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• laiku priima sprendimus;
• prisiima atsakomybę už priimamus sprendimus;
• įvertina sprendimų padarinius ir riziką;
• užtikrintai ir tvirtai priima sprendimus sudėtingomis sąlygomis;
• renka informaciją ir ją apdoroja;
• identifikuoja ir apibrėžia problemas;
• argumentuoja ir pagrindžia savo apsisprendimą;
• pateikia logiškas, argumentuotas, konstruktyvias pastabas;
• įžvelgia sprendimo priėmimo alternatyvas;
• priimant sprendimus nenukrypsta nuo vizijos.

---

Tikslo siekimas (Kryptingumas)

Ši kompetencija – tiek vadovo nuoseklus, kryptingas ir ryžtingas tikslų siekimas, tiek tikėjimas tikslo pasiekimu.

Vienas svarbiausių vadovo gebėjimų – nustatyti pagrįstus ir motyvuojančius tikslus. Tikslas yra bet kokios veiklos pagrindas: aišku kur norima nueiti ir kokius rezultatus norima pasiekti. Suvokiant, kas yra svarbu ir turi būti atlikta, galima įvykius ,,aplenkti”, o ne ,,vilktis paskui juos”. Žmonės, kuriems sekasi, visada žino, ko nori. Jie susiformulavę aiškius tikslus, kurie leidžia susieti turimą potencialą su šiandieninėmis užduotimis ir ateities sėkme. Tikslai yra tarsi orientyrai, ką darbuotojas nori pasiekti. Vadovas, tik žinodamas galutinį tikslą, gali tiksliai numatyti, ką būtina atlikti. Tikslo siekimas – vadovo gebėjimas nustatyti, kur organizacija yra dabartiniu momentu ir kur ji norėtų būti, kaip ji atsidurs norimoje vietoje ir kaip sužinos, kad ten pateko.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• nuosekliai, kryptingai siekia tikslų;
• orientuojasi į ilgalaikius tikslus;
• ryžtingai siekia tikslo;
• tiki, kad tikslas bus pasiektas.

---

Procesinė kompetencija (Kryptingumas)

Ši kompetencija – vadovo gebėjimas nustatyti prioritetus, numatyti veiklos kryptis, kuriomis reikia eiti, etapus, kuruos reikia pereiti, ir metodus, kuriuos reikia pritaikyti.

Procesinė kompetencija vadovui yra vienintelis prieinamų būsimų galimybių ir problemų prognozavimo būdas, leidžiantis sumažinti neteisingų sprendimų priėmimo riziką, nustatyti bendrus organizacijos ir jos narių tikslus, sudaro veiksmingos kontrolės pagrindą. Procesinė kompetencija leidžia racionaliai planuoti veiklą, visapusiškai ir kompleksiškai įvertinti įvairių veiksnių įtaką veiklos rezultatams. Ši vadovo kompetencija sujungia tiek konceptualią, tiek socialinę kompetencijas: įgūdžius ir veiklos procesą, darbo vietas, horizontalius ir vertikalius socialinius santykius, administravimo funkcijas įmonėje, įvairių rūšių komunikavimo galimybes.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• nustato prioritetus;
• paskirsto ir perskirsto užduotis bei išteklius;
• deleguoja teises ir atsakomybę kitiems;
• suplanuoja veiksmų eigą ir reikalingus išteklius;
• nustato problemų priežastis;
• seka vykstančius procesus ir daro reikiamus pakeitimus;
• supranta nukrypimų priežastis ir atlieka esminius pakeitimus;
• formuoja modelius, koncepcijas, hipotezes ar idėjas.

---

Mokymasis, tobulėjimas (Kryptingumas)

Ši kompetencija – tiek vadovo gebėjimas taikyti žinias praktinėje veikloje, tiek pastovus savo profesinių žinių ir asmeninių savybių tobulinimas, tiek siekimas žinoti daugiau ir mokytis iš savo patirties.

Mokymasis ir tobulėjimas visą gyvenimą – vienas iš svarbiausių organizacijos sėkmės veiksniu. Dėl nuolatinės technologijų, darbo metodų kaitos informacija, žinios ir sugebėjimai nuolatos turi būti atnaujinami. Todėl sugebėjimas mokytis greičiau nei konkurentai yra vienas iš svarbiausių pranašumų.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• pritaiko savo žinias praktinėje veikloje;
• nuolatos tobulina savo profesines žinias ir sugebėjimus,
• nuolatos tobulina savo asmenines savybes;
• siekia sužinoti daugiau, nei to reikalauja dabartinė situacija;
• mokosi iš savo patirties.

---

Žinių valdymas (Kryptingumas)

Ši kompetencija – tiek vadovo gebėjimas perimti kitų žinias ir patirtį, tiek dalintis savo žiniomis ir patirtimi bei palaikyti kitus jų tobulėjimo kelyje.

Ekonomikoje, kur nepastovumas yra vienintelis pastovus reiškinys, žinių valdymas yra vienas iš svarbiausių konkurencinių pranašumų. Žinių valdymo kompetenciją turintis vadovas pajėgus nuspręsti, kurios žinios yra vertingos, kurios ne. Jis sudaro efektyvius žinių perdavimo kanalus, sukuria socialinės sąveikos kontekstą, apibrėžiantį, kaip bus panaudojamos žinios specifinėse situacijose, bei suformuoja procesus, dėl kurių naujos žinios yra sukuriamos, įteisinamos ir išplatinamos organizacijoje.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• perima kitų žinias ir patirtį;
• dalijasi su kitais savo žiniomis ir patirtimi (mentoringas);
• konsultuoja kitus dalykiniais klausimais;
• moko ir palaiko kitus jų profesinio tobulėjimo metu (coachingas).

---

Komandinis darbas (Bendradarbiavimas)

Ši kompetencija – tiek vadovo pasiruošimas padėti komandos nariams ir ugdyti komandos dvasią, tiek gebėjimas valdyti komandoje vykstančius procesus ir žmones, tiek derinti bendrus ir individualius tikslus bei
sujungti skirtingas nuomones.

Komandinis darbas vis dažniau naudojamas įmonėse ir organizacijose, sprendžiant ne tik iškylančias problemas, bet ir rengiant įvairius projektus. Komandinio darbo kompetencija – gebėjimas vertinti santykius su kolegomis, atsakomybės jausmą, stresinių situacijų valdymą, darbų paskirstymą tarp kolegų.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• padeda komandos nariams;
• ugdo komandos dvasią;
• stebi, objektyviai vertina ir valdo komandoje vykstančius procesus;
• paskirsto užduotis komandos nariams atsižvelgdamas į jų žinias, sugebėjimus, savybes;
• sugeba suderinti bendrus ir individualius tikslus; pažįsta žmones ir atskleidžia jų sugebėjimus;
• sujungia skirtingų komandos narių nuomones.

---

Komunikavimas (Bendradarbiavimas)

Ši kompetencija – tiek vadovo gebėjimas aiškiai reikšti savo mintis ir idėjas, tiek užmegzti ir palaikyti kontaktą su žmonėmis, tiek palaikyti ir tinkamai reaguoti į grįžtamąjį ryšį, tiek būti tolerantiškam ir gerbti kitus papročius bei požiūrius.

Siekiant užtikrinti procesų vyksmą organizacijoje, būtina žmonių sąveika. Pasikeitimas informacija traktuojamas jau ne kai priemonė, o kaip procesas, vienijantis visus organizaciją sudarančius elementus ir nukreipiantis jų veiksmus pasiekti vieningą tikslą. Komunikavimo kompetencija – vadovo gebėjimas ieškoti, surasti ir perduoti įvairią specializuoto pobūdžio informaciją, koordinuoti visą išorinę ir vidinę į organizaciją patenkančią informaciją.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• aiškiai reiškia savo mintis, idėjas;
• greitai užmezga ir palaiko kontaktą su žmonėmis;
• pateikia grįžtamąjį ryšį;
• be išankstinio nusistatymo priima kitų atsakymą, kritiką, rekomendacijas;
• gerbia kitų požiūrius ir nuomones;
• yra tolerantiškas kitokiems papročiams ir kultūroms;
• sugeba diskutuoti įvairiomis temomis.

---

Konfliktų valdymas (Bendradarbiavimas)

Ši kompetencija – tiek vadovo gebėjimas išlaikyti nešališką ir objektyvų elgesį bei tarpininkauti konfliktinėse situacijose, tiek nekonfrontuoti su konfliktiškais žmonėmis.

Visiškas konfliktų nebuvimas organizacijoje – ne tik neįmanomas, bet ir nepageidautinas. Nors organizacijoje būtina harmoningai suvienyti visas veiklos sritis, organizacija negali likti statiška ir pasitenkinti esama padėtimi. Tai lemia konfliktų atsiradimą. Konfliktų valdymo kompetencija- vadovo gebėjimas atskleisti konflikto esmę, išsiaiškinti pagrindines konfliktą sukėlusias priežastis bei atviras ir efektyvus abiejų konfliktuojančių pusių bendravimas, t. y., savo klaidų pripažinimas, emocijų kontrolė, konfliktinės situacijos nustatymas.

Individas, turintis šią kompetenciją:

• nešališkai, objektyviai elgiasi konfliktinėse situacijose;
• tarpininkauja sprendžiant konfliktą;
• nekonfrontuoti su konfliktiškais žmonėmis;
• suranda visoms konfliktuojančioms pusėms priimtiną sprendimą;
• sugeba valdytis stresinėse situacijose.

Autorių kolektyvas:
prof., dr. Asta Savanevičienė
doc., dr. Violeta Silingienė,
lekt. Dalia Stukaitė,
doc., dr. Sigitas Vaitkevičius

Informacija pateikta ir leidinyje „STRATEGINĖS INDIVIDO KOMPETENCIJOS”, „Technologija”, Kaunas 2007 m.
Informacija paruošta finansuojant Leonardo da Vinci Švietimo mainų paramos fondo pagal projektą: „INDIVIDO KOMPETENCIJŲ VYSTYMAS EUROINTEGRACIJOS KONTEKSTE” (LT/06/B/F/PP-171003)

---

Vadovavimo ir lyderystės mokymai, seminarai, kursai ir tyrimų:

---

---

---

---

---

VISI MANAGER.LT AKADEMIJA RENGIAMI MOKYMAI

---