Mokymai „Naujo gaminio įvedimas į gamybą” skirti asmenims, dalyvaujantiems naujo gaminio įvedimo į gamybą įmonės procese, pradedant nuo gaminio idėjos pateikimo ir baigiant gaminio patvirtinimu serijinei gamybai.
Mokymų „Naujo gaminio įvedimas į gamyba” tikslas:
Supažindinti dalyvius, į ką reikia atsižvelgti, kad naujo gaminio įvedimo proceso rezultatais patenkintas liktų ir gamintojas, ir vartotojas.
Mokymų metodika:
Metodinė medžiaga, individualios bei grupinės praktinės užduotys, diskusijos.
Mokymų turinys:
Naujo gaminio įvedimo bendrieji pagrindai.
Pirkėjo reikalavimai ir pradinių galimybių analizė.
Konstrukciniai sprendimai ir medžiagų parinkimas.
Gamybos technologijos modeliavimas.
Pirminis dokumentacijos rengimas ir kainos skaičiavimas.
Pavyzdžio gamyba ir tvirtinimas.
Sutarties rengimo pagrindiniai aspektai.
Technologinės dokumentacijos ruošimas.
Techninės bazės ruošimas ir adaptavimas.
Žaliavų komplektavimas.
Darbuotojų mokymas.
Nauda įmonei:
Įgytos žinios leis geriau valdyti naujų gaminių įvedimo procesą – trumpinti gaminių įvedimo laiką, bei mažinti klaidų skaičių. Tai įmonei padeda sutaupyti pinigus, didinti konkurencingumą, bei mažinti sąnaudas
Mokymų programos „Naujo gaminio įvedimas į gamybą” autorius ir mokymus veda:
Manager.LT Akademija lektorius – verslo konsultantas Ričardas Matulionis, turintis 18 metų darbo patirtį gamyboje bei vadovavimo patirtį stambiose kompanijose. Jo patirties gamybinių procesų valdyme, kuri apima tiek darbo organizavimą, tiek naujų gaminių ir technologijų valdymą bei gamybinių padalinių darbo ir gaisrinės saugos, kokybės ir aplinkosaugos sistemų palaikymą ir pan., perteikimas bus vertingas kiekvienam vadovui. Mokymus taip pat veda darbo užmokesčio sistemų parinkimo ir įdiegimo bei projektų valdymo temomis, teikia ilgalaikes konsultacijas įmonėms, siekiančioms įdiegti bei įgyvendinti pokyčius gamyboje. Plačiau apie lektorių…
Daugiau informacijos ir registracija:
Mokymų trukmė: 8 ak. val. (1 d.)
Mokymų dalyvių skaičius: iki 15 asmenų dalyvių grupė.
Atvirų kontaktinių (gyvo kontakto) mokymų kaina: 280 € / vienam dalyviui. Įskaičiuotos kavos pertraukėlės ir pietūs.
Organizacijos uždarų mokymų kaina derinama individualiai
Jeigu dalyvauja 5 ar daugiau asmenų iš tos pačios organizacijos, suteikiama 10 proc. nuolaida dalyvio mokesčiui.
Dalyviams suteikiami pažymėjimai apie dalyvavimą mokymuose.
Į mokymus „Naujo gaminio įvedimas į gamyba” kviečiami: Gamybos vadovai, Gamybos specialistai, Projektų vadovai, Gamybos inžinieriai, Kokybės vadovai, Kokybės inžinieriai, Technologai, Pramonės įmonių vadovai, Procesų vadovai, Produkcijos vadovai, Gamybos planavimo specialistai, R&D vadovai, Produktų vystymo specialistai, Valstybinių įmonių gamybos vadovai, Savivaldybių įmonių gamybos specialistai, Viešųjų įstaigų gamybos koordinatoriai, Privataus sektoriaus gamybos direktoriai, Uždarųjų akcinių bendrovių gamybos vadovai, Viešųjų įmonių procesų vadovai, Techniniai direktoriai, Operacijų vadovai, Gamyklų vadovai.
Atviri gamybos specialistų ir gamybos vadovų mokymai, kursai ir seminarai vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Vidiniai gamybos specialistų ir gamybos vadovų mokymai, kursai ir seminarai vedami visoje Lietuvoje, pagal įmonės pageidavimą. Tokie mokymai pritaikomi (adaptuojami) konkrečios organizacijos veiklos specifikai. Prieš mokymus, lektorius-konsultantas atlieka poreikių ir situacijos analizę įmonėje, o reikalui esant ir už jos ribų. Lektorius-konsultantas bendrauja su įmonės vadovais, darbuotojais kuriems bus vedami mokymai, o taip pat klientais, jei tai yra mokymų temos dalis.
Vidinių mokymų vedimo laikas, vieta ir kaina derinama su kiekviena organizacija atskirai.
Mokymai „Naujo gaminio įvedimas į gamyba” gali būti vedami nuotoliniu būdu.
Naujo gaminio įvedimas į gamybą yra kompleksinis procesas, kuris formuoja modernų požiūrį į produkto plėtros valdymą ir lemia įmonės konkurencingumą rinkoje. Šiuolaikinėje verslo aplinkoje gamybos procesų optimizavimas tampa ne tik technine užduotimi, bet ir strateginiu konkurencingumo veiksniu, kuris tiesiogiai veikia įmonės sėkmę ir ilgalaikę rinkos poziciją. Technologinės dokumentacijos rengimas ir kruopštus serijinės gamybos paruošimas užtikrina sėkmingą gaminių kūrimo procesą nuo pat pradinio etapo iki galutinio produkto išleidimo į rinką.
Konstrukcinių sprendimų projektavimas reikalauja sisteminio požiūrio ir leidžia kurti inovatyvius produktus, atitinkančius šiuolaikines rinkos tendencijas ir vartotojų lūkesčius. Gamybos technologijų modeliavimas per medžiagų parinkimo strategijas formuoja efektyvų produkto dizaino ir gamybinės veiklos integraciją, užtikrinant, kad kiekvienas gamybos etapas būtų optimizuotas maksimaliam rezultatui pasiekti. Šis holistinis požiūris į gamybą leidžia įmonėms ne tik sukurti kokybiškus produktus, bet ir užtikrinti jų gamybos efektyvumą bei rentabilumą.
Gamybos specialistų mokymų organizavimas tampa kritiškai svarbiu elementu, siekiant spręsti nuolatinius darbuotojų kvalifikacijos plėtros poreikius sparčiai kintančioje technologinėje aplinkoje. Žaliavų komplektavimo optimizavimas gali būti sėkmingai pasiekiamas per techninės bazės adaptavimą ir preciziškas kainos skaičiavimo metodikas, kurios užtikrina ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Pirkėjų reikalavimų analizės atlikimas padeda įmonėms realizuoti konkurencingumo didinimo strategijas, kuomet inovatyvių sprendimų diegimas reikalauja naujų projektų valdymo kompetencijų ir gebėjimo greitai reaguoti į kintančias rinkos sąlygas.
Gamybos ciklų trumpinimas ir klaidų skaičiaus mažinimo metodai užtikrina sisteminį tobulinimą gamybinėse organizacijose, sukuriant vertę tiek įmonei, tiek klientams. Svarbu suprasti, kad mašinų gamybos specifika skiriasi nuo maisto pramonės produktų kūrimo ypatumų, o elektronikos sektorius formuoja visiškai atskirą kompetencijų sritį su savo unikaliais iššūkiais ir reikalavimais. Chemijos pramonės inovacijos reikalauja specialių žinių ir gilaus supratimo apie procesus, kaip ir tekstilės ar medienos perdirbimo sektoriai, kur tradicijos susipina su šiuolaikinėmis technologijomis.
Automobilių pramonės produktų vystymas, farmacijos sektoriaus gaminių kūrimas, metalurgijos ir plastikų perdirbimo pramonė atskleidžia skirtingų gamybos šakų specifikos svarbą specializuotose srityse. Kiekviena šių pramonės šakų turi savo unikalius technologinius reikalavimus, reguliavimo normas ir kokybės standartus, kuriuos būtina išmanyti siekiant sėkmingai įvesti naujus gaminius į gamybą. Šis sektorių įvairumas reikalauja lankstumo ir gebėjimo adaptuoti bendruosius principus konkrečios pramonės šakos poreikiams.
Investicijų į produktų vystymą grąža padeda vadovams priimti pagrįstus sprendimus dėl R&D biudžeto paskirstymo ir inovacijų portfelio valdymo strategijų, užtikrinant optimalų išteklių panaudojimą. Time-to-market rodiklių gerinimas ir produktyvumo optimizavimas formuoja efektyvų gamybos vadybos modelį, kuris leidžia įmonėms greičiau pateikti produktus į rinką ir išlaikyti konkurencinį pranašumą. Technologijų investicijų vertinimas užtikrina strateginio planavimo tikslumą ir padeda nustatyti prioritetus investicijų alokacijoje, maksimizuojant investicijų grąžą ir mažinant riziką.
Lean manufacturing principų taikymas per proceso automatizavimo sprendimus leidžia pasiekti reikšmingą operacijų efektyvumo didėjimą ir eliminuoti nereikalingas išlaidas gamybos procese. Gamybos direktorių strategijos ir technologijų vadovų sprendimai formuoja holistinį požiūrį į pramonės modernizavimą, kur inovacijų kultūros kūrimas tampa strateginiu įmonės ištekliumi ir konkurencinio pranašumo pagrindu. Industrie 4.0 technologijų taikymas ir šiuolaikinių gamybos metodikų įgyvendinimas sukuria prielaidas skaitmeninei transformacijai ir gamybos procesų optimizavimui naujausiomis technologijomis.
Šie pokyčiai padeda Lietuvos gamybos įmonėms ne tik didinti eksporto potencialą tarptautinėse rinkose, bet ir kurti tvarų technologinį pranašumą, formuojant pažangią ir globaliai konkurencingą pramonę, pajėgią atsilaikyti prieš tarptautinę konkurenciją. Aukščiausiojo lygio vadovų strateginiai sprendimai ir įmonių savininkų verslo vystymo vizijos formuoja pramonės augimo kryptis, kur produktų portfelio valdymas tiesiogiai lemia rinkos pozicijų stiprinimą ir ilgalaikę verslo sėkmę.
CEO ir akcininkų gebėjimas integruoti inovacijų strategijas su ilgalaikiais verslo tikslais užtikrina tvarų pramonės plėtrą ir eksporto galimybių realizavimą įvairiose rinkose. Strateginių technologijų investicijos per aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą formuoja nacionalinio konkurencingumo pagrindus ir tampa ekonomikos augimo varikliumi, kuris skatina ne tik įmonių augimą, bet ir prisideda prie šalies ekonomikos stiprėjimo globaliu mastu. Naujo gaminio įvedimas į gamybą taigi apima ne tik techninius aspektus, bet ir strateginį mąstymą, kuris integruoja visus organizacijos lygmenis į bendrą sėkmės siekio kelią.
